Pacų rūmai

54°40′53″ š. pl. 25°17′14″ r. ilg. / 54.68139°š. pl. 25.28722°r. ilg. / 54.68139; 25.28722

Pacų rūmai
Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada
Vieta	Vilniaus senamiestis
Įkurtas	XVII a.
Rūmų stilius	Vėlyvasis Barokas
Bajorų giminės	Steponas Pacas
Pastatų būklė	Restauruota
Savininkas

Pacų rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, šalia Vilniaus universiteto Šv. Jonų gatvėje (Šv. Jonų g. 3). Šiuo metu čia įsikūrusi .

Istorija

1628 m. Šv. Jono gatvėje esantį mūrinį pastatą iš Žemaitijos seniūno Jeronimo Valavičiaus įsigijo Lietuvos didysis raštininkas Steponas Pacas. Naujuoju rūmų savininku tapo jo sūnus LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. 1655 m. per karą su Maskva rūmai buvo sudeginti, po karo - atstatyti.

Mirus Kristupui Zigmantui Pacui, rūmai atiteko jo tolimam giminaičiui Kazimierui Mykolui Pacui. Kitas jų savininkas – jo brolio Jono Kazimiero sūnus Juozapas Pranciškus Pacas.

1748 metais barokiniai rūmai vėl sudegė. Jų atstatyti nepavyko nei Juozapui Pranciškui, nei jo sūnui Mykolui Jonui Pacui – paskutiniajam kadaise labai turtingos ir įtakingos Pacų giminės palikuoniui. 1771 m. Mykolas Pacas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas areštuotas. 1783 m. rūmus įsigijo LDK didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega. Jis atstatė rūmus ir suteikė jiems klasicistinį interjerą. 1793 m. rūmus paveldėjo Aleksandro Mykolo ir Magdalenos Liubomirskos Sapiegų sūnus, Lietuvos artilerijos generolas Pranciškus Sapiega.

Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir juose įkurdino gubernatoriaus būstinę. 1909 m. rūmuose buvo įsteigtas rusų klubas. 1912 m. pagal architekto Aleksandro Sonino projektą jie dar kartą buvo pertvarkyti ir pritaikyti rusų bajorijos poreikiams. Iki I pasaulinio karo Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiuose rūmuose veikė knygynas, paveikslų galerija, M. Anatolskio vyno parduotuvė.

1918 m. rūmuose veikė lietuvių „Rūtos“ draugija, o 1919 metais juose įsikūrė Krikščionių darbo sąjunga.

Vėliau rūmų savininkais tapo Lenkijos Respublikos valdžios institucijos. Po II pasaulinio karo Pacų rūmai daugeliui metų atiteko ryšininkams. Kurį laiką čia veikia tarpmiestinė telefono stotis ir telegrafas. 1959 m. rūmai buvo atstatyti ir iš dalies restauruoti pagal architektų Justino Šeiboko ir Bronislovo Krūminio projektą. Pastatas buvo pritaikytas Ryšininkų kultūros namų poreikiams; čia taip pat buvo įrengti butai. 1978–1991 m. rūmai buvo restauruoti. Paskutinį restauravimą atliko Lenkijos paminklų restauravimo dirbtuvės PKZ.

2007 metų liepos 27 d. Pacų rūmus nusipirko Lenkijos valstybė. Tuomet pastatą atidarė Lenkijos Prezidentas Lech Kaczyński ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Po būtinojo remonto ir pastato pritaikymo naujoms reikmėms 2018 m. rugsėjo 13 d. Pacų rūmus - naująją Lenkijos Respublikos ambasados su konsuliniu skyriumi ir Lenkijos instituto Vilniuje buveinę - iškilmingai atidarė Lenkijos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Architektūra

Pacų rūmai – tai dviejų aukštų pastatas su vidiniu kiemu. Fasade vėlyvojo baroko stiliaus skulptūrinės puošybos elementų neišliko. Rūmai įrengti XVII a. pab. - XVIII a. pr. Salės dekoruotos iliuzionistinės barokinės tapybos stiliumi, naudoti ginkluotės motyvai.

• Rūmų vaizdas XIX a.
• Vidaus kiemas
• Interjeras
• Riteris Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybėje

Vikiteka: Pacų rūmai (Šv. Jono g.) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

• Pacų rūmų istorija 2013-11-03 iš Wayback Machine projekto.
• Filmas, parodantis, kaip rūmai atrodė prieš ir po remonto
• Rūmų nuotraukos