Pabarės pilkapynas

Pabarės pilkapynas
Pabarės pilkapyno pilkapis
Pabarės pilkapynas
Koordinatės	54°17′24″š. pl. 25°02′46″r. ilg. / 54.290°š. pl. 25.046°r. ilg. / 54.290; 25.046
Vieta	Šalčininkų rajonas
Seniūnija	Pabarės seniūnija
Plotas	28 035 m²
Naudotas	VII–XII a.
Tirtas	1892, 1955 m. m.
Registro Nr.	1939 / A1045P / AR151

Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio    Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys .

Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie mažesnieji pilkapiai kiek sulėkštėję, daugelyje iškastos senos duobės, pora sužalota sodinant mišką, dalis pilkapių seniau sunaikinta, juos juosia akmenų vainikai, grioviai. Mirusieji laidoti sudeginti. Rasta 3 žmonių ir 7 žirgų palaikų. Radiniai: darbo įrankiai (verpstukai), papuošalai (karoliai, skardelės, ), žirgo apranga (balnakilpės, žąslai, skambaliukai, sagtys, kamanų ir balnų apkalai, pjautuvai). Pabarės pilkapynas datuojamas VII–XII amžiumi.

1892 m. pilkapyną tyrinėjo Vandalinas Šukevičius (rado 4 pilkapius), 1955 m. – Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovė Ona Kuncienė, rado 15 pilkapių). Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 1939 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Ona Kuncienė. Pabarės pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010