Pašto ženklų byla

Pašto ženklų byla – 1935 m. Lietuvoje vykusi byla.

Istorija

1932 m. Valstybės kontrolė gavo skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos (1887–1941) vadovaujamoje Pašto valdyboje taip pat ir Klaipėdos skyriuje. Skunduose buvo minima, kad trūksta tvarkos, netvarkinga pašto ženklų apskaita ir apsauga, užsimenama, kad galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Atliktos revizijos metu buvo tikrinami ženklai nuo 1923 iki 1932 m. Nustatyta, kad A. Sruoga iš sandėlio ėmė vartojamus pašto ženklus ir juos pardavinėjo, o vietoj jų padėdavo netikrus 3 ir 5 litų nominalų pašto ženklus. Kaip ekspertas, nustatant ženklų tikrumą, dirbo garsus tapytojas ir grafikas Adomas Varnas (1879–1979). Vykstant teismui neįrodyta, kur buvo spausdinami pašto ženklai. A. Varnas teigė, kad tai galėjo būti padaryta asmeninėje A. Sruogos spaustuvėje. Iš viso netikrų ženklų vertė ir valstybei padarytos žalos suma siekė 2 860 000 Lt.

1935 m. vasario mėn. vykusiame teisme dalyvavo atsakomybėn patraukti: Pašto valdybos direktorius A. Sruoga, Klaipėdos pašto viršininkas I. Augūnas, kasininkas A. Vasiliauskas, Jurkšaitis ir Šimanskas. Bylos svarstymas vyko 10 dienų, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 100 .

A. Sruoga kaltu neprisipažino, tvirtino, jog ženklų nefalsifikavo, o tai tik techninis spaudos brokas. Tai, ką jis pirko ar pardavė, buvo asmeninės kolekcijos dalis. Liudytojai tvirtino priešingai. Remdamasis liudytojų parodymais teismas pripažino A. Sruogą ir kitus bendrininkus kaltais. Pašto valdybos direktorius buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, visas jo turtas.

Šaltiniai

1. Adolfo Sruogos byla
2. Tarpukario Kauno milijonieriai garsėjo ne tik turtais // Kauno diena, 2005 m. sausio 8 d.