Ostrolenkos apskritis lenk Powiat ostrołęcki apskritis šiaurės rytų Lenkijoje Mazovijos vaivadijoje Apskrities centras į

Ostrolenkos apskritis (lenk. Powiat ostrołęcki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Ostrolenkos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su , rytuose su Kolno ir Lomžos, pietryčiuose su Mazovijos Ostruvo, pietuose su Viškuvo, pietvakariuose su Mazovijos Makuvo, vakaruose su Pšasnyšo ir šiaurės vakaruose su bei apskričiai nepriklausančiu Ostrolenkos miestu. Apskrityje yra 11 valsčių.

Ostrolenkos apskritis lenk. powiat ostrołęcki


Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Mazovijos vaivadija
Administracinis centras	Ostrolenka

Gyventojų (2005)	84 185
Plotas	2 099,32 km²
Tankumas (2005)	40 žm./km²
Teritorijos kodas	WOS

Tinklalapis	www.powiat.ostroleka.pl/

Apskrities valsčiai

Apskrityje yra 11 valsčių:

Valsčius	Rūšis	Plotas (km²)	Gyventojai (2006)	Centras
	kaimo	258,9	11 030
	miesto-kaimo	228,6	10 182
	kaimo	195,8	9 505
	kaimo	135,5	9 080
	kaimo	218,9	8 756
	kaimo	197,0	8 364
	kaimo	246,5	7 908
	kaimo	198,2	6 754
	kaimo	171,1	5 265
	kaimo	156,3	4 880
	kaimo	92,5	2 620

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. dabartinės apskrities šiaurinėse žemėse, į šiaurę nuo Narevo upės, gyveno baltų gentis galindai.XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.

Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos . Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės . Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės , nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė . 1975–1999 m. priklausė .

Gyventojai

Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Bendrai	84 185	100%	41 365	49,1%	42 820	50,9%
Miestai	3 046	100%	1 542	50,6%	1 504	49,4%
Kaimai	81 139	100%	39 823	49,1%	41 316	50,9%

Nuorodos

Apskrities tinklalapis (lenk.).

Šaltiniai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baltų_gentys_12-as_amžius.svg

[1] ttp://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baltų_gentys_12-as_amžius.svg