Ostrogas (tvirtovė)

Kitos reikšmės – Ostrogas (reikšmės).

Ostrogas (rus. строгать 'tašyti') – įtvirtintas medinis gynybinis statinys, tvirtovė Rusijoje, statyta XIII–XVIII a., aptverta tašytų nusmailintų rastų eilėmis. Dažniausiai ostrogai buvo statomi atokiose naujai apgyvendintose ar užkariautose žemėse, valstybės pasieniuose.

Abakano ostrogo maketas

Įrašas ant XVIII a. žemėlapio: „Kur tik randamas žodis Ostrog, jis žymi miestą, apsuptą tvoros apsiginti nuo baltojo žvėries“

Ypatybės

Ostrogai buvo gana greitai pastatomi iš vietoje esančios miško medžiagos. Priklausomai nuo statinių tvirtumo ir paskirties, juose galėjo įsikurti ne tik įgula, bet ir nedidelė įtvirtinta gyvenvietė. Aptvėrimų rastų aukštis siekė 4–6 m, jie galėjo būti pastatyti lygioje vietoje arba ant pylimo, juos galėjo supti gynybiniai grioviai. Kuolai buvo įkasami į gruntą tiesūs arba pakreipti. Ostrogai buvo dažniausiai keturkampio plano, kampuose buvo pastatomi bokštai. Iš jų buvo galima stebėti apylinkes, pranešti apie pavojų. Susisiekimui su išore įrengtų vartų viršuje taip pat buvo surenčiami pravažiavimo bokštai.

Palyginti su miestuose statytais kremliais, ostrogai buvo daug mažesni, dažnai laikini, be to, atliko vien karinį vaidmenį.

Istorija

Rusijoje pirmieji ostrogai pasirodė XI–XII a., kai reikėjo apsiginti nuo klajoklių genčių antpuolių. XIV–XVII a. panašūs gynybiniai statiniai paplito pietiniuose valstybės regionuose bei Sibire. Ostrogai tarnavo kaip paženklintos sienos punktai, taip stiprindami pasienį, suteikdami rusų persikėlėliams ir naujų žemių užkariautojams saugų prieglobstį.

Daugelis šiuolaikinių Sibiro ir Tolimųjų Rytų miestų savo gyvavimo istorijas pradėjo nuo ostrogų: Anadyris, Irkutskas, Krasnojarskas, Nerčinskas, Tomskas, Ulan Udė ir kt. Išlikę statiniai – puikūs medinės architektūros pavyzdžiai.

Panaudojimas

Metraščiuose minimi ir nedideli kilnojamieji ostrogai bei bokštai, kurie tarnavo kaip patikima priedanga šauliams, puolant priešo pozicijas. Jie padėjo atlaisvinti kelią puolantiems iš paskos. Taip buvo vykdoma priešo įtvirtinimų ir gyvenviečių apsiaustis bei šturmas.

XVIII–XIX a. ostrogais pradėti vadinti ir kalėjimai, kurie buvo aptveriami aukštomis sienomis. Įsisavinant naujas Sibiro žemes, čia buvo atsiunčiama daug persikėlėlių, tarp jų ir politinių bei kriminalinių nusikaltėlių. Taip ostrogai tapo panaudojami ir kaip įkalinimo vietos.

• Bratsko ostrogo bokštas
• Irkutsko ostrogas
• Serpuchovo kremliaus ir ostrogo planas
• Dekabristai Čitos ostrogo kieme
• Vidury Jakutsko išlikęs ostrogo vartų bokštas
• Kolos ostrogo maketas

Šaltiniai

Nuorodos

• Sibiro žemių miestai ir ostrogai
• Ostrogai

Taip pat skaitykite

• Palisadas