Orestėja

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

„Orestėja“ (gr. Ὀρέστεια) – senovės graikų dramaturgo Aischilo trijų dalių tragedija, pasakojanti apie Mikėnų karaliaus Atrėjo šeimos prakeiksmą. Kūrinys parašytas 458 m. pr. m. e. Tais pačiais metais suvaidintas per dievo Dioniso šventę Atėnuose, kur pelnė pirmą vietą.

„Oristėją“ sudaro „Agamemnonas“ (pasakojimas apie Trojos karo didvyrio Agamemnono nužudymą), „Vyno aukotojai“ (dar vadinamas „Choeforomis“ – jame pasakojama apie tai, kaip Agamemnono sūnus Orestas, padedamas sesers Elektros, nužudė savo tėvo žudikus – motiną Klitaimnestrą ir jos meilužį Aigistą. Gelbėdamasis nuo kerštingų erinijų, Orestas pateko į dievų Apolono ir Atėnės globą) ir „Eiminidės“ (persekiojamas keršto deivių erinijų, Orestas nuvyko į teismą Atėnuose. Ten Apolono ir Atėnės pastangomis buvo išteisintas). Tai vienintelė išlikusi senovės graikų trilogija, kurioje iš esmės metaforiškai vaizduojamas nuoseklus Argo perėjimas nuo monarchinio valdymo iki Atėnų demokratinio.

„Oristėja“ kartais klaidingai laikoma tetralogija, nes turėjusi ketvirtą dalį, kuri neišliko – pasakojimą apie Protėją. Manoma, kad Aischilo pabaigai sukurta satyrinė pjesė paremta Homero Odisėjos ketvirtąja knyga, kurioje pasakojama, kaip Agamemnono brolis Menelajas, grįždamas iš Trojos namo, užsuka pas Protėją, norėdamas sužinoti savo ateitį. Mokslininkai ir antikos tyrinėtojai mano, jog pastarasis pasakojimas buvo šalutinė trilogijos dalis, kuria galbūt norėta parodyti žmonijos pergalės prieš gamtą negalimumą.

Siužetas

Grįžusį iš Trojos karo Agamemnoną nužudo jo žmona Klitaimnestra, įsimylėjusi Aigistą, su kuriuo nori valdyti šalį. Klitaimnestros ir Agamemnono sūnus Orestas atkeršija už tėvo mirtį – nužudo Aigistą ir motiną Klitaimnestrą. Apolonas ir Atėnė išgelbsti Orestą nuo keršto deivių erinijų persekiojimo, bet ne visos erinijos jį palieka ramybėje. Apolonas liepia jam keliauti į Tauridę ir atgabenti iš ten deivės Artemidės statulėlę. Su bičiuliu Piladu Orestas laimingai pasiekia Tauridę. Bet čia juos užpuola piemenys ir surištus nuveda pas karalių, kuris nusprendžia juos paaukoti Artemidei. Šventyklos žynė, turėjusi juos nužudyti – Oresto sesuo Ifigenija, kurią graikai pačią aukojo Artemidei. Brolis ir sesuo, vienas kitą pagaliau atpažinę, nusprendžia bėgti iš Tauridės, bet pakilusi audra juodu išmeta į krantą. Būtų jie abu žuvę, jei ne deivė Atėnė Paladė. Ji liepia taurų karaliui išleisti Ifigeniją ir Orestą su visais palydovais į Graikiją. Grįžęs Orestas nužudo karaliaus sostą užgrobusį Aigisto sūnų Aletą, o ištikimam bičiuliui Piladui atiduoda į žmonas savo seserį Elektrą. Ifigenija tampa deivės Artemidės žyne naujoje šventovėje netoli Atėnų.

• Agamemnono nužudymas
  • „Agamemnonas“
• Orestas, Elektra ir Hermis priešais Agamemnono kapą
  • „Vyno aukotojai“ („Choeforos“)
• Erinijų persekiojamas Orestas
  • „Eumenidės“ (William-Adolphe Bouguereau paveikslas, 1862)