Onegos ežeras

Kitos reikšmės – Onega (reikšmės).

Onega (rus. Онежское озеро, suom. Äänisjärvi) – ežeras šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos respublikoje, Leningrado ir Vologdos srityse. Antras pagal dydį Europos ežeras (po gretimo Ladogos ežero). Plotas 9700 km² (be salų). Giliausia ežero vieta yra šiaurėje ir siekia 127 m. Vidutinis gylis centrinėje dalyje 50-60 m, pietuose – 20-30 m. Šiaurėje dugnas labai nelygus – gausu tiek gilių įdubų, tiek seklumų. Ežero dubuo tektoninės-ledyninės kilmės.

Onega
Čelmužos nerija Onegos ežere Čelmužos nerija Onegos ežere
Vieta	Rusija
Plotas	9700 km²
Kilmė	tektoninė, ledyninė
Vidutinis gylis	50-60 m
Didžiausias gylis	127 m
Tūris	280 km³
Įteka	Vytegra, Suna, Andoma, Vodla ir kitos
Išteka	Svirė
Onega
Koordinatės	61°41′0″ š. pl. 35°39′0″ r. ilg. / 61.68333°š. pl. 35.65000°r. ilg. / 61.68333; 35.65000

Kranto linija labai vingiuota, šiauriniame krante išsidriekusios kelios ilgos įlankos (Užonegės, Novenecko ir kt.). Šiaurėje krantai statūs, uolingi, miškingi, pietuose daugiausia žemi, lygūs. Ežere yra net 1369 salos, užimančios 250 km² plotą. Kižų saloje yra žymus medinės architektūros ansamblis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Didžiausia sala – Didžiojo Klimeneckio (plotas 147 km²); joje yra kelios gyvenvietės.

Ežeras užšąla lapkričio mėnesį, atitirpsta gegužę. Būdingos stiprios sezoninės audros.

Į Onegos ežerą suteka apie 50 upių, didžiausios: Vytegra, Suna, , Vodla, Šuja, Lososinka, Megra. Išteka vienintelė upė – Svirė, jungianti su Ladogos ežeru. Dėl šios upės aukštupyje įrengtos užtvankos Onegos ežeras pasitvenkė. Onegos ežeras Baltijos-Baltosios jūrų kanalu sujungtas su šiomis jūromis, o Volgos-Baltijos vandens keliu – su Volgos baseinu. Vykdoma laivyba, pramoninė žvejyba. Petrozavodske yra įkurtas plaukiojimo klubas.

Vakarinėje ežero pakrantėje įsikūrusi Karelijos respublikos sostinė Petrozavodskas, šiaurėje – Kondopogos, Medvežjegorsko miestai.

Medinė bažnyčia Kižų saloje, Onegos ežere. Kižų šventorius įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 319