Onagras Senovės Romos paskutiniais metais nuo III a p m e iki pabaigos naudotas Pavadintas pagal onagrą kulaną nes šio g

Onagras – Senovės Romos paskutiniais metais (nuo III a.p.m.e. iki pabaigos) naudotas . Pavadintas pagal onagrą (kulaną), nes šio ginklo šūvis primena asilo spyrį. Tai katapulta, kaupianti energiją sukamojoje deformacijoje (įtempiamas sukamas lynas).

Onagrą sudaro ant žemės gulintis rėmas, priekyje tvirtai sujungtas su vertikaliu rėmu (visi rėmai – rąstai). Vertikaliame rėme yra gulsčia ašis su vieninteliu storu stipinu (svertu), ant kurio galo tvirtinama svaidyklė.

Onagras užtaisomas suktuvu nuleidžiant svertą žemyn, nuleidimo metu įtempiamas susuktas . Tada svertas staiga paleidžiamas, ir įtemptų virvių potencinė energija sviedžia jį į vertikalų rėmą. Svertui atsitrenkus į rėmą (šis momentas ir primena asilo spyrį) iš svaidyklės išlekia sviedinys (akmuo), kuris lekia stačia trajektorija (kaip minosvaidžio ar haubicos sviedinys). Keičiant kampą, kuriuo svertas atsitrenkia į vertikalųjį rėmą, galima reguliuoti trajektorijos statumą.

Romos imperijoje onagrus naudojo fortų ar miestų . Onagrus neretai užtaisydavo dideliais akmenimis, kuriuos aptepdavo degia medžiaga ir padegdavo.

Viduramžiais (pvz., apie 1200 m.) naudojo silpnesnę onagro versiją, kurio svirtis turėjo ne svaidyklę, o kaušą. Į kaušą dėdavo daug smulkių sviedinių. Toks ginklas (žinomas kaip mangonelė) tiko priešininko kareiviams apšaudyti.

Literatūra

Артиллерия римской сухопутной армии [1]
Устройство и классификация метательных машин [2]
Romėnų onagro rekonstrukcija (tinklalapio apačioje) [3] 2010-03-28 iš Wayback Machine projekto.
Onagras [4]