Nėjus arab ناي turk ney pučiamais aerofonas ilgoji fleita viena seniausių fleitos rūšių Vartojama arabų šalyse Turkijoje

Nėjus (arab. ناي, turk. ney) – pučiamais aerofonas, ilgoji fleita, viena seniausių fleitos rūšių. Vartojama arabų šalyse, Turkijoje, Irane, Azerbaidžane ir Vidurinėje Azijoje. Vienas seniausių muzikos instrumentų, kuris jau buvo žinomas Senovės Egipte, taip pat šio instrumento liekanų rasta šumerų miesto Ūro griuvėsiuose. Jis yra vienas pagrindinių klasikinės persų muzikos instrumentų. Nėjumi grojama jau 4500-5000 metų, tai vienas seniausių tebenaudojamų muzikos instrumentų pasaulyje. Iš jo išsivystė šiuolaikinė fleita.

Nėjus gaminamas iš (Arundo donax) stiebo. Ilgis 550–600 mm, skersmuo – 20 mm. Viršutinėje dalyje turi 5-6 skylutes, apatinėje – vieną. Kiekviena skylutė turi pustonio intervalą, nors galima išgauti ir mikrotonus uždengiant dalį skylutės. Nėjų dydis, garso skambumas priklauso nuo regiono ir paskirties – arabų kraštuose tai dažniausiai piemenų naudojamas instrumentas, todėl trumpesnis, aukštesnės tonacijos. Žemos tonacijos, ilgi nėjai naudojami religinėse praktikose (pvz., dervišų šokiuose). Tokio nėjaus skambesys švelnus, kuriantis svaigią, paslaptingą atmosferą.

Nėjumi grojama Arabų kraštuose, Turkijoje, Kaukaze, Irane, Vidurinėje Azijoje. Žymūs šių laikų muzikai, grojantys nėjumi yra , Kudsi Erguner, Omar Faruk Tekbilek, Mercan Dede, Sadreddin Ozcimi, Mohammed Antar, Hassan Kassayi ir kt.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Nėjumi atliekama muzika