Namestovas miestas šiaurinėje Slovakijoje netoli nuo Lenkijos pasienio Žilinos krašte Vyrauja paslaugų sektorius Gyvento

Namestovas – miestas šiaurinėje Slovakijoje, netoli nuo Lenkijos pasienio, Žilinos krašte. Vyrauja paslaugų sektorius. Gyventojų skaičius 7,8 tūkst. (2021 m.), o absoliuti dauguma – katalikai, slovakai. Šalia yra Oravos tvenkinys ir .

Namestovas svk. Námestovo

Miesto aikštėje

Namestovas 49°24′10″ š. pl. 19°28′53″ r. ilg. / 49.40278°š. pl. 19.48139°r. ilg. / 49.40278; 19.48139 (Namestovas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Slovakija
Kraštas	Žilinos kraštas

Gyventojų (2021)	7 827
Plotas	44,474 km²
Tankumas (2021)	176 žm./km²
Altitudė	614 m

Vikiteka	Namestovas

Istorija

Miestas imtas minėti XVI amžiuje, kai buvo masiškai apgyvendintos Oravos žemės, kurios tuo metu priklausė Vengrijos karalystei. Miestas sparčiai augo dėl to, kad prekybiniai keliai vedė į Lenkiją.

Po Pirmojo pasaulinio karo šios teritorijos atiteko Čekoslovakijai.

Miestas labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, bet vėliau buvo atstatytas.

Nuo 1993 m., kai buvo sukurta nepriklausoma Slovakija, tapo šios valstybės dalimi.

Sportas

MŠK Námestovo (futbolo klubas)
MŠK „Námestovo“ stadionas, kurio talpa 550 žiūrovų.

Demografija

Pagal 2001 m. duomenis mieste būta 8 135 gyventojų. 98,65 % buvo slovakai, 0,65 % čekai. Pagal religiją 92,12 % buvo katalikai, 4,95 % be religinės tapatybės ir 0,84 % liuteronai.

Žinomesni miestelėnai

(automobilių dizaineris);
(buvęs profesionalus futbolininkas, sužaidęs 45 oficialias rungtynes nacionalinėje rinktinėje);
(1762–1813, slovakų kalbininkas, katalikų kunigas)