Norvegų miškinė katė angl Norwegian Forest cat norv Norsk skogkatt natūrali pusiau ilgaplaukių kačių veislė Labai panaši

Norvegų miškinė katė (angl. Norwegian Forest cat, norv. Norsk skogkatt) – natūrali pusiau ilgaplaukių kačių veislė. Labai panaši į Meino meškėno veislės kates, dėl to dažnai painiojamos. Norvegų miškinės katės galva trikampė, tiesi, o Meino meškėno katės snukutis ilgesnis, kampuotesnis.

Istorija

Sutariama, jog ilgaplaukės katės atsirado pietinėje Rusijoje, Turkijoje ir Irane. Visur kitur auginamos katės buvo trumpaplaukės. Manoma, jog vikingai į Skandinaviją ilgaplaukes kates parsigabeno maždaug XI a. kaip graužikų naikintojas.

Yra spėjimų, kad norvegų miškinių kačių protėviai Norvegijos miškuose gyveno daug amžių. Žiemą jos traukdavo pas žmones ieškoti maisto. Žmonės jas vertino kaip pelių ir žiurkių gaudytojas.

1912 m. norvegų miškinė katė pirmą kartą sudalyvavo kačių parodoje. 1977 m. tarptautinės kačių draugijos oficialiai pripažino šią veislę. Norvegijos miškuose ir kaimuose iki šiol laksto gausybė norvegų miškinių kačių.

Charakteris

Šios katės, skirtingai nei gali pasirodyti iš veislės pavadinimo, nėra laukinės. Tai gero būdo, draugiški, atlaidūs gyvūnėliai. Daug amžių jų protėviai buvo mylimi Norvegijos ūkininkų naminiai gyvūnai.

Nuo gimimo laikomos kambaryje visai netrokšta bastytis. Visgi šios veislės katės nėra tingios: joms būtina kur nors išlieti susikaupusią energiją. Puikiai laipioja, mėgsta demonstruoti miklumą. Gerai sutaria su vaikais. Mėgsta glostymą ir glamones, tačiau ne tokios pakančios kaip kitos ilgaplaukės: jei joms kas nors nepatinka, būtinai tai parodo. Patekusios į naują aplinką, viską kruopščiai patikrina.

Linkusios prisirišti prie vieno žmogaus. Nesipeša ir su šunimis, priešingai, puikiai su jais bičiuliaujasi.

Norvegų miškinės katės labai aršiai gina savo valdas, todėl nekastruoti katinai nuolatos pjaunasi. Kastruoti patinai gyvena kartu nesidraskydami. Patelės puikiai sugyvena su kitomis katėmis.

Fizinės savybės

Ši katė didelė, kresna, stambių kaulų, ilgo kūno. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Letenėlės didelės, tvirtos, su plaukų kuokštais tarp pirštų. Uodega ilga ir tanki, pūkuota. Snukutis lygiakraščio trikampio formos. Smakras ryškus, bet ne toks storas kaip Meino meškėno veislės kačių. Migdolo formos akys išraiškingos, įkypos. Ausų galiukai su šepetėliais.

Plaukas pusilgis, poplaukis tankus, pūkuotas. Lygūs, blizgantys dengiamieji plaukai nelaidūs vandeniui ir saugo katę atšiauriu oru. Dažniausios spalvos – juodo marmuro piešinio, juodo tigro kailio. Akys gali būti įvairių spalvų: žalios, geltonos, vario arba mėlynos. Pasitaiko kačių skirtingų spalvų akimis.

Šaltiniai

Vikiteka: Norvegų miškinė katė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.