Njingma

Njingmapa (tibet. རྙིང་མ་  = rNying ma – „senoji tikyba“) – Tibeto budizmo mokykla, laikoma pačia seniausia. Pasak legendos, ją (kažkada VIII a.) įkūręs guru Padmasambhava. Njingma dar vadinama „raudonkepuriais“ (pagal aprangą) arba „senųjų vertimų mokykla“ (tibet. སྔ་འགྱུར་རྙིང་མ།  = snga 'gyur rnying ma), nes jos pasekėjai atmetė vėlyvesnius vertimus iš sanskrito.

Njingmos lamos (Butanas)

Njingmapa turi atskirą nuo kitų Tibeto budizmo mokyklų budistinį kanoną bei savitą tantrų klasifikaciją. Njingmos kanone nemažai tekstų, kurie neturi savo sanskritiškų atitikmenų bei analogų kitose Tibeto budizmo mokyklose. Nors njingma pripažįsta sielų persikūnijimą, joje nėra ko nors panašaus į dalai lamos ar asmenis. Njingmos lamos gali kurti šeimas ir turėti vaikų. Besivystydamas, šis mokymas perėmė daug senosios Tibeto religijos bon bruožų, jos apeigų ir praktikų, bei, savo ruožtu, paveikė patį bon. Njingma didelį dėmesį skiria žodinei žinijos perdavai iš mokytojo mokiniui, taip pat išplėtojusi tertonų („slaptųjų tekstų“ termų ieškotojų) institutą. Kaip ir bon, njingmapa pabrėžia dzogčeno praktikų svarbą.

Njingmapos pasekėjų yra išsibarstę po visą Tibetą. Ypač daug jų Ladake ir Butane.

Njingma neturi didelių vienuolynų, praktikai buriasi į nedideles bendruomenes, tantros perduodamos per giminės liniją.

Njingma tantras skirsto į išorines (krija-tantra, joga-tantra, ubhja arba čarja-tantra), kai išsivadavimo siekiama per tam tikras apeigas, veiksmus, ir vidines (mahajoga, anujoga ir atijoga arba dzogčenas), kurios atsietos nuo dievybių vaizdinių ().

Šaltiniai

1. Драгункин А. Н., Котков К. А., Тибет – правда и вымыслы. Санкт-Петербург, 2015.