Njaja

Njaja (skr. न्याय = IAST: nyāya- „taisyklė, kanonas, logika“) – Indijos filosofijos srovė, viena iš šešių astikos ir hinduizmo filosofijos mokyklų. Njaja dar vadinama tarkašastra (įrodinėjimo ir argumentavimo mokslu), hetušastra (priežasčių mokslu). Njaja nustato pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis, Dievas, išsivadavimas. Njajos filosofijos mokykla kelią į laisvę ir tiesos pažinimą grindžia logika. Jos tikslas išsklaidyti klaidingą supratimą, kuri aptemdo sielas. Nors jie ir pripažįsta neginčijamą vedų autoritetą, tačiau savo pažinimo koncepciją grindžia nuo pirminio teksto nepriklausančiais principais. Njajos mąstytojai išsivadavimą laiko galutiniu gyvenimo tikslu, tačiau kartu pabrėžia ir akivaizdumo reikšmę tikrovės pažinimui. Anot jų, viską, išskyrus vedas, reikia vertinti kritiškai (abejoti ir diskutuoti). Tik tuo keliu einant galima pažinti tiesą.

Njaja susiklostė tarp III a. pr. m. e. ir II a. m. e. Svarbiausias veikalas – Gautamos „Njajasūtra“ (5 dalys, 528 sentencijos). Kiti svarbūs veikalai – „Njajasūtros“ komentarai: „Njajabhašja“ (II–V a.) Udjotakaros Bharatvajaus „Njajavartika“ (VI a.), „Njajavartikatatparjatyka“ (IX a.).

XI a. susiklostė filosofinė sistema, vadinama naująja njaja (navja njaja), skirta daugiausia epistemologiniams klausimams. Gangešo traktate „Tatvačintamani“ (XII a.) itin išplėtota formalioji techninė logikos kalba.

Njaja postuluoja 16 kategorijų (padarthų):

• teisingo pažinimo būdai (),
• teisingo pažinimo objektai (pramėja),
• abejonė (samšaja),
• tikslas (prajodžana),
• pavyzdys (drištana),
• pagrindimas (sidhanta),
• silogizmo (avajava) dalys,
• prieštaros gavimas (tarka),
• akivaizdumas (nirnaja),
• argumentuotas ginčas (vada),
• ginčas dėl laimėjimo (džalpa),
• argumentacija be kontrargumentų (vitanda),
• klaidinga argumentacija (hetvabhasa),
• apgaulingas įrodinėjimas (čala),
• paneigimas, neduodantis rezultatų (džati),
• ginčo pralaimėjimo pagrindas (nigrahasthana).

Pažinimo šaltiniai

Njajos filosofijos atstovai manė, jog yra keturi pažinimo šaltiniai:

• pratjakša – suvokimas
• anumana – išvadų darymas
• upamana – palyginimas
• šabda – žodis (Vedos)

Njajos atstovai pažinimą nusako kaip objektų išskyrimą. Pažinimas galįs būti arba klaidingas, t. y. pagrįstas atmintimi, abejone, klaida ir prielaida, arba teisingas.

Išnašos

1. [1] 2008-05-03 iš Wayback Machine projekto. Šešios vedinės filosofijos kryptys
2. [2] The heart of hinduism: Vaisheshika and Nyaya
3. B. Genzelis. Senovės Filosofija, 1995 m.
4. Kazimieras Seibutis. njaja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
5. [3] The heart of hinduism: Vaisheshika and Nyaya