Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Niufaundlendas (šuo)


Standartas:	Nr. 50, II grupė, 2 sekcija (molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas:	vidutiniškai – 71 cm
Kalė:	vidutiniškai – 66 cm
Svoris
Patinas:	vidutiniškai – 68 kg
Kalė:	vidutiniškai – 54 kg
Savybės
Plaukas:	Tankus, minkštas, tiesus

Temperamentas:	ramus, geranoriškas, linksmas, kūrybingas

Vados dydis:	2–15

Ilgaamžiškumas:	? m.

Niufaundlendas (angl. Newfoundland) – šunų veislė. Pagal FCI klasifikaciją, priklauso II grupei (pinčeriai ir šnauceriai, molosiniai šunys), 2 sekcijai (molosinio tipo šunys).

Kilmė

Niufaundlendo kilmė – neaiški. Daugelis ekspertų laikosi nuomonės, kad niufaundlendas kilęs iš , kuris savo laiku per Beringo sąsiaurį ir Aliaską papuolė į šiuolaikinės Kanados teritoriją, kur kryžminosi su aleutų ir eskimų šunimis. X a. iš Norvegijos vikingų laivų į Niufaundlendą papuolė „meškų šunys“, kurie kryžminosi su vietiniais salos šunimis ir 500 metų veisėsi visiškoje izoliacijoje. Apie 1600 metus Europos žvejai į salą įvežė daug kitų šunų, kurie padėjo formuoti veislę, tačiau pagrindiniai bruožai išliko.

Naudojimas

Salos gyventojams jų šunys buvo nepamainomi pagalbininkai: veždavo prekes, traukė tinklus, plaukdavo kartu su žvejais į jūrą, padėjo medžioti. Šie šunys žinomi kaip puikūs plaukikai, galintys plaukti labai žemoje vandens temperatūroje ir nepalankiomis oro sąlygomis, todėl jie buvo beveik visų laivų komandų nariais. O išgarsėjo niufaundlendas visų pirma, kaip puikus šuo – gelbėtojas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie juodus vandens šunis siekia 1639 metus, o pirmasis išsamus aprašymas su šuns atvaizdu padarytas 1779 metais.

Išvaizda

Niufaundlendas – masyvus, stipraus kūno sudėjimo šuo, gerai koordinuojantis judesius. Kūno ilgis nuo keteros iki uodegos pagrindo, lygus atstumui nuo keteros iki žemės. Kompaktiško kūno sudėjimo. Galva masyvi, kaukolė plati, su šiek tiek išgaubtu viršugalviu ir gerai išvystytu pakaušio gumburu. Perėjimas nuo kaktos link snukio ryškus, bet ne staigus. Nosis didelė, pigmentuota, šnervės gerai išsivysčiusios. Niufaundlendas turi vandeniui atsparų dvigubą kailį. Apsauginiai plaukai pakankamai ilgi ir tiesūs, be garbanų.