Niobė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Niobė graikų mitologijoje – Amfiono žmona, Tėbų karalienė. Ji – Tantalo ir arba , , , ar dukra.

Antikinės mitologijos herojė, kurią dievai nubaudė, pražudydami vaikus; ji po to suakmenėjusi, bet iš akmeninių akių ir toliau riedėjusios ašaros.

Istorija

Niobė gyrėsi esanti viršesnė už Leto, nes ji turėjo keturiolika vaikų, septynis berniukus ir septynias mergaites (), tuo tarpu Leto turėjo tik du (Apoloną ir Artemidę). Apolonas užmušė jos sūnus, kai šie užsiiminėjo atletika, paskutinis iš jų maldavęs pasigailėjimo, o Artemidė užmušė Niobės dukteris. Apolonas ir Artemidė naudojo užnuodytas strėles, nors pagal kitas versijas kelių pasigailėjo ( dažniausiai). Amfionas buvo užmuštas Apolono prie savo negyvų sūnų arba pats nusižudė. Priblokšta Niobė pabėgo į esantį Mažojoje Aziojoje ir buvo paversta akmeniu, kai verkė, arba pati nusižudė. Jos ašaros suformavo Achelojo upę. Dzeusas sustingdė visus Tėbų žmones, kad niekas negalėtų palaidoti niobidų, devintą dieną po jų mirties dievai patys juos palaidojo.

Aedonė buvo Tėbų karalienė, kuri mėgino užmušti savo priešininkės Niobės, brolienės, sūnų (Aedonė buvo ištekėjusi už Zeto), ir per nelaimingą atsitikimą nužudė savo dukrą, Itiliją vietoje jo. Dievai Niobę pavertė lakštingala.

Kitur

Niobė taip pat yra filmų ir veikėja. Ją vaidino . Ji buvo laivo Logos kapitonė, Morfėjaus buvusi mylimoji.