Ninmah šum dnin maḫ didžioji viešpatė viena iš Deivės Motinos manifestacijų ir mitologijoje Ninmah vardu kai kada buvo v

Ninmah (šum. ^dnin maḫ – „didžioji viešpatė“) – viena iš Deivės Motinos manifestacijų ir mitologijoje. Ninmah vardu kai kada buvo vadinamos ir kitos deivės, kaip antai Ninlilė bei Ninhursaga. Teigiama, kad Ninmah vardu vadintas ir vienas iš žvaigždynų.

Ninmah kultas paliudytas jau XVI a. pr. m. e. , kuomet valdė . Šiame mieste būta deivės Emah („Mah namai“) šventyklos. Savo griežtoje kalboje, nukreiptoje prieš Umą, priešo miestą, Ninmah mini Lagašo valdovas Urukagina.

Mituose

Ninmah minima šumerų mite „“, čia ji – žmonių kūrėja. Pasakojama, kad Ninmah su Enkiu įsitraukia į kūrimo procesą, pradėtą deivės Namu, ir imasi lipdyti iš Apsu (po žeme tvyrančio vandenyno) molio žmogų. Baigę darbą, dievai nusprendžia jo lemtį ir surengia puotą. Puotoje Enkis bei Ninmah apsvaigsta nuo alaus ir pradeda varžytis lipdydami žmones. Pirmoji pradeda Ninmah, kuri teigia, kad žmogaus kūnas gali būti geras arba blogas ir tik nuo jos valios priklauso, koks būsiąs sukurtojo žmogaus likimas – geras ar blogas. Tuo tarpu Enkis pareiškia paskirsiąs kiekvienam iš jų geresnį likimą. Ji sukuria šešis žmones su kokiais nors trūkumais: pirmajam kažkas negerai su rankomis, antrasis nuolat atvertomis akimis, trečiasis yra luošas, ketvirtasis nekontroliuoja šlapimo, taip pat sukuriama moteris, negalinti gimdyti, belytė būtybė. Enkis paskiria kiekvienam iš jų geresnę lemtį. Tuomet du tvarinius sukuria ir Enkis, jų lemtį turi paskirti Ninmah, tačiau tolesnis mito tekstas sunkiai suprantamas. Vienas iš tvarinių, Umulas, buvo toks ligotas ir silpnas, kad Ninmah nieko negalėjo padaryti. Galiausiai laimėtoju paskelbiamas Enkis.

Ninmah minima ir akadų mite apie demoniškąjį paukštį Anzu, čia ji Enlilio sutuoktinė ir Ningirsu, Anzu nugalėtojo, motina.

Šaltiniai

Мифы народов мира. Нинмах , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 42–43, 134. .
Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 141. .
http://etcsl.orinst.ox.ac.uk/section1/tr112.htm

[MITe-1] Мифы народов мира. Нинмах , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[Leick-2] Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 42–43, 134. .

[Black-3] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 141. .

[4] ttp://etcsl.orinst.ox.ac.uk/section1/tr112.htm