Nindara

Nindara (šum. 𒀭𒊩𒌆𒁯𒀀, šaltiniuose iš laikų iki Gudėjos valdymo Nindar) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, garbintas Lagaše.

Funkcijos

Nindaros funkcijos išlikusiuose šaltiniuose nėra aiškiai apibrėžtos, jo vaidmuo Mesopotamijos religijoje nebuvo didelis. Laikytas Nanšės sutuoktiniu, manoma, kad būtent dėl ryšio su Nanše aktyviai garbintas Lagaše. Kaip Nanšės sutuoktinis, priklausė su ja siejamų dievybių grupei, į kurią dar įėjo deivė , laikyta Nanšės dukteria, dievas patarnautojas Hendursaga. Gebhard J. Selz iškėlė versiją, kad Nindara laikytas pastarosios dievybės vyresniuoju broliu. Gali būti, kad visos trys šios grupės dievybės turėjo kulto vietas pagrindinėje Nanšės šventykloje, o gal ir atskiras šventyklas šventajame deivės mieste. Versija, kad Nindara buvo tapatus (dar vienas dievas, paliudytas Nanšei ir su ja susijusioms dievybėms skirtuose aukojimų sąrašuose) laikoma nepagrįsta.

Gal dėl to, kad miestas, kuriame Nindara garbintas, buvo uostas, kai kada vadintas „šventosios jūros viešpačiu“, o Nanšės himne apibūdinamas kaip „jūros mokesčių rinkėjas“. Visgi dažniausias Nindaros epitetas, sutinkamas jau įrašuose iš karaliaus viešpatavimo laikų, buvo Lugal-uru₁₆, „galingasis viešpats“. G. J. Selz atkreipia dėmesį, jog šis epitetas, panašu, tėra tik vyriškasis gerai paliudyto Nanšės titulo atitikmuo. Gali būti, kad jis rodo Nindarą turėjus karo dievo bruožų. Gudėja karališkajame įraše Nindarai priskiria nuopelnus už tai, kad šis jam suteikęs stiprybės. Kaip ir Nanšė, sietas su paukščiais, ypač paukščiu dar (dar^mušen, galbūt tai frankolinas).

Kultas

Pagrindinis Nindaros kulto centras buvo Ki’esa, kur stovėjo jo šventykla Elaltum (šumerų k. „namai, kur gaminamas datulių sirupas“). Be to, laikytas žmonos Nanšės kulto miesto Niguno dievu globėju (dab. ). Taip pat garbintas ir Lagaše. Su Nanšės kultu susijusiuose aukojimų sąrašuose minimas po jos, Enkio (Gigunos), Ningirsu ir vienu atveju Hendursagos, tačiau šis dievas kitur minimas po Nindaros, drauge su Dumuziabzu.

Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu datuojamame tekste iš Lagašo minima, kad per Naujųjų metų šventę šiam dievui atnašautos aukos, galbūt suprastos kaip sužieduotuvių dovanos jam ir Nanšei. Tuo pačiu laikotarpiu datuojamoje lentelėje iš minima, kad jam paaukota viena . Žinoma, kad vykdavusi šventė su valtimis, dedikuotomis Nindarai, Nanšei ir kitoms dievybėms.

Asmenvardžiai, kurių dėmuo yra Nindaros vardas, aptinkami įrašuose iš Lagašo, paliudyti variantai Ur-Nindar ir Ur-Nindara.

Wouter Henkelman iškėlė versiją, kad logografinis užrašymo variantas NIN.DAR.A gali būti suprastas kaip (elamitų dievas, sietas su Nergalu). Toks variantas aptinkamas kai kuriuose elamitų įrašuose, kur ši dievybė minima greta vaivorykštės deivės . Visgi Daniel T. Potts elamitų NIN.DAR.A laiko deive.

Išnašos

1. Edzard 1998, p. 338.
2. Selz 1995, p. 217.
3. Veldhuis 2004, p. 14.
4. Dijk-Coombes 2016, p. 57.
5. Veldhuis 2004, pp. 19–20.
6. Veldhuis 2004, p. 20.
7. Selz 1995, p. 218.
8. Dijk-Coombes 2016, p. 58.
9. „A balbale to Nanshe (Nanshe B): translation“. . Nuoroda tikrinta 2019-10-01.
10. Selz 1995, p. 215.
11. Dijk-Coombes 2016, p. 59.
12. Dijk-Coombes 2016, pp. 57–58.
13. Selz 1995, pp. 215–216.
14. Cohen 1993, p. 71.
15. Cohen 1993, p. 73.
16. Henkelman 2011, p. 512.
17. Henkelman 2008, p. 258.
18. Potts 2010, p. 500.

Šaltiniai

• Cohen, Mark E. (1993). The cultic calendars of the ancient Near East. Bethesda, Md.: CDL Press. ISBN . OCLC 27431674.
• Dijk-Coombes, Renate Marian van (2016). „A neo-sumerian clay nail of Gudea in the collection of the Department of Ancient Studies of Stellenbosch University“. Antiguo Oriente. 14: 53–64. ISSN 1667-9202. Nuoroda tikrinta 2022-03-04.
• Edzard, Dietz-Otto (1998) 
• Haas, Volkert (2015). Geschichte der hethitischen Religion. Handbook of Oriental Studies. Section 1: The Near and Middle East (vokiečių). Brill. ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-03-03.
• Henkelman, Wouter F. M. (2008). The other gods who are: studies in Elamite-Iranian acculturation based on the Persepolis fortification texts. Leiden: Nederlands Instituut voor het Nabije Oosten. ISBN .
• Henkelman, Wouter F. M. (2011) 
• Potts, Daniel T. (2010). „Elamite Temple Building“. From the foundations to the crenellations: essays on temple building in the Ancient Near East and Hebrew Bible. Münster: Ugarit-Verlag. ISBN . OCLC 618338811.
• Selz, Gebhard (1995). Untersuchungen zur Götterwelt des altsumerischen Stadtstaates von Lagaš (vokiečių). Philadelphia: University of Pennsylvania Museum. ISBN . OCLC 33334960.
• Veldhuis, Niek (2004). Religion, literature, and scholarship: the Sumerian composition Nanše and the birds, with a catalogue of Sumerian bird names. Leiden: Brill Styx. ISBN . OCLC 191953376.