45°14′11.71″ š. pl. 36°25′2.95″ r. ilg. / 45.2365861°š. pl. 36.4174861°r. ilg.
![image](https://www.wiki-data.lt-lt.nina.az/image/aHR0cHM6Ly93d3cud2lraS1kYXRhLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovaW1hZ2UvYUhSMGNITTZMeTkxY0d4dllXUXVkMmxyYVcxbFpHbGhMbTl5Wnk5M2FXdHBjR1ZrYVdFdlkyOXRiVzl1Y3k5MGFIVnRZaTh5THpJMkwxTm9hWEJmWjNKaFptWnBkR2xmWVhSZlRubHRjR2hoYVc5dUxtcHdaeTh5TURCd2VDMVRhR2x3WDJkeVlXWm1hWFJwWDJGMFgwNTViWEJvWVdsdmJpNXFjR2M9LmpwZw==.jpg)
Nimfėjus (sen. gr. Νυμφαι̃ον – šventyklos nimfa) – senovės Graikijos miestas, esantis vakariniame Kerčės sąsiaurio krante. Strabonas Nimfėjų vadino „miestu su puikiu puikiu uostu“.
Nimfėjus įkurtas apie 570-uosius – 560-uosius m. pr. m. e. Nežinoma ar miestas buvo įkurtas kaip nepriklausomas polis ar kaip kolonistų gyvenvietė.
Pirmoje VI a. pr. m. e. pusėje, Nimfėjuje iškilo šventykla, dedikuota Demetrai (ji egzistavo iki V a. pr. m. e.). V a. pr. m. e. mieste vyko aktyvi būstų statyba. 438-437 m. pr. m. e. miestas priklausė Atėnams ir mokėjo talentais. liudijimu mieste buvo Atėnų . Po jūrų (405 m. pr. m. e.), Nimfėjus atiteko Bosporo carui pirmajam.
IV a. pr. m. e. pradžioje miestas buvo apjuostas gynybine siena ir netrukus po to buvo sunaikintas dėl tiksliai nežinomos priežasties.
Šaltiniai
- Страбон. География, VII, 4, 4
- Кузнецов В. Д. Ранние апойкии Северного Причерноморья // КСИА, 1991, Nr. 204. − 34 psl.
- Гарпократион. Речения десяти ораторов. Нимфей (со ссылкой на ΙX книгу сборника псефизм Кратера).
- Эсхин. Против Ктесифонта, ΙΙΙ, 171-172
- Скуднова В. М. Раскопки Нимфея в 1958 г. // КСИА, 1961. — Nr. 81. − 65 psl.
- Шурпая И. Г. Нимфей, Мирмекий, Тиритака, Торик, Илурат // Античные государства Северного Причерноморья. — М.: Наука, 1984. − 66 psl.