Nigeris (upė)

Nigeris
Nigeris ties Kulikoru
Ilgis	4160 km
Baseino plotas	2 092 000 km²
Vidutinis debitas	9300 m³/s
Ištakos	Siera Leonės-Liberijos aukštuma
Žiotys	Gvinėjos įlanka
Šalys	Gvinėja, Malis, Nigeris, Beninas, Nigerija
Vikiteka	Nigeris

Nigeris (pranc. Niger) – didžiausia Vakarų Afrikos upė. Teka Gvinėjos, Malio, Nigerio, Benino ir Nigerijos teritorijomis. Ilgis 4160 km. Džolibos (Djoliba) pavadinimu prasideda Siera Leonės-Liberijos aukštumoje. Teka kalnais, giliu slėniu. Vėliau išsiveržia į Sudano lygumas, kur skaidosi į daugybę atšakų ir protakų, suformuoja vidinę deltą (anksčiau upė įtekėjo į didelį nenuotakų ežerą). Tombuktu miesto apylinkėse Nigeris vėl susijungia į vieną vagą. Žemiau Elvos miesto upė kerta Šiaurės Gvinėjos aukštumą, toliau iki pat žiočių teka žemuma, giliu slėniu. Įteka į Atlanto vandenyno Gvinėjos įlanką; suformuoja deltą.

Svarbiausi intakai:

• dešinieji: Banis, Milas;
• kairieji: Sokotas, Kadūna, Benuė.

Patvinsta birželio-rugsėjo, o žemupyje – dar ir vasario mėnesiais. Vidutinis debitas 9300 m³/s (didžiausias – iki 35 tūkst. m³/s). Per metus nuplukdo apie 300 km³ vandens bei 67 mln. tonų nešmenų. Ties Kanidži patvenktas hidroelektrinės užtvanka. Nigeris plačiai naudojamas žvejybai, drėkinimui ir susisiekimui. Laivyba nuo Kurusu iki Bamako; nuo Sotubos krioklio (žemiau vidinės deltos) iki Ansongo ir nuo Niamėjaus iki žiočių. Svarbiausi pakrančių miestai: Kurusa (Gvinėja), Bamakas, Tombuktu (Malis), Niamėjus (Nigeris), Džeba, , Port Harkortas (Nigerija).

Upę Nigeriu pavadino portugalų keliautojai pagal lotynų k. žodį niger – juodas. Mandingai upę vadina Jeliba, songajai – Isa Ber. Senoviniuose dokumentuose vadinamas Dasibari, Quorra.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.