Niemineno dėsnis

Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m. suformuluotas kirčio atitraukimo dėsnis, galiojantis lietuvių kalboje.

Atvejai

Pasak Niemineno dėsnio, lietuvių kalboje kirtis buvo atitrauktas iš galinio skiemens -à(s) į priešpaskutinį skiemenį, jeigu šis buvo ilgas arba turėjo dvigarsį: mìnkštas < *minkštàs, plg. įvardžiuotinę formą minkštàsis. Šis pavyzdys rodo, jog baltų prokalbėje buvo kirčiuojama ir *langàs 'lángas', *baltàs 'báltas', *ṷarnàs 'var̃nas', *lengṷàs 'leñgvas' ir t. t. Pritardamas Karaskerui Vidalui (Carrasquer Vidal), M. Viljanueva Svensonas mano, kad senõsios lietuvių kalbos daugiskaitos naudininko galūnė -mus < *-mas taip pat buvo paveikta Niemineno dėsnio: langàmus 'langams', žvėrìmus 'žvėrims', sūnùmus 'sūnums' < *langamàs, *žṷērimàs, *sūnumàs. Tačiau pastaruoju atveju ne priešpaskutinis skiemuo yra ilgas ar turintis dvigarsį. M. Viljanueva Svensonas nesutinka su nuomone, kad Niemineno dėsnis galiojo tik po ilgųjų (turinčių dvigarsį arba ilgąjį balsį) skiemenų. Pažymėtina, kad dabartinėje lietuvių kalboje kirčiuojama ne vienaskaitos vardininko galūnėje -às visuotinai – nepaisant priešpaskutinio skiemens ilgumo: kìtas, vìsas, dùgnas, gẽras, sãvas (kirčiuotų e, a pailgėjimas – antrinis). Kirčiavimas katràs, anàs galūnėse yra antrinis, atsiradęs vienskiemenio tàs pavyzdžiu. Ar kirtis buvo atitrauktas iš galinio -à tokiose formose, kaip vẽda (veiksmažodžio trečiasis asmuo), gẽra (bevardė giminė) – diskutuotinas klausimas.

Niemineno dėsnio veikimo laiką nustatyti sunku. Pasak M. Viljanuevos Svensono, Niemineno dėsnis turėjęs pradėti galioti iki pasireiškiant Leskyno dėsniui – kirtis buvo išsaugotas ā kamieno dgs. galininke (dienàs < rytų baltų *dēnā́s < baltų prok. *deinā́ns). Jei Niemineno dėsnis būtų pradėjęs galioti po Leskyno dėsnio, iš sutrumpėjusios ā kamieno dgs. galininko galūnės -às kirtis dabar būtų perkeltas į šaknies dvibalsį (**diẽnas).

Išnašos

1. M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
2. Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 182. ISBN .
3. M. Villanueva Svensson (2021). „Nieminen's law revisited“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2022-01-07.; „Stang (1957, 158; 1966a,171) proposed that Nieminen’s law only took place after heavy syllables, but this is not backed by unambiguous evidence and requires too much analogy to be credible“.