Nišapūras

Nišapūras (pers. نیشاپور = Neyshābūr) – miestas šiaurės rytų Irane, Rezavi Chorasano provincijoje, kalno papėdėje, į vakarus nuo Mešchedo. Pro miestą eina Mešchedo-Teherano plentas ir geležinkelis. Maisto, odos apdirbimo pramonė. Apylinkėse auginami javai ir medvilnė. Netoliese išgaunamas turkis. Išvystyti juvelyrikos amatai (ypač dirbinių iš turkio gamyba), keramika.

Nišapūras نیشاپور
Ataro mauzoliejus
Nišapūras 36°12′0″ š. pl. 58°48′0″ r. ilg. / 36.20000°š. pl. 58.80000°r. ilg. / 36.20000; 58.80000 (Nišapūras)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Iranas
Provincija	Rezavi Chorasano provincija
Gyventojų (2006)	270 972
Altitudė	1 250 m
Vikiteka	Nišapūras

Nišapūras yra svarbus kultūrinis regiono centras. Čia gyveno daug žymių persų poetų, muzikų, mokslininkų: Omaras Chajamas, Faridas ad Dinas Ataras, , Muslimas ibn al Hadžadž Nišapuris, Parvizas Meškatianas, Hadži Bektašas, Hakimas al Nišaburis ir kt. Nišapūre ir jo apylinkėse yra šių žymių žmonių kapavietės, jiems paskirtos mečetės, mauzoliejai.

Istorija

Miesto pavadinimas kilęs iš sanskrito ir reiškia „nakties miestas“. Kada miestas įkurtas nėra žinoma. Tradiciškai jo įkūrėju laikomas Sasanidų valdovas , valdęs III a. Sasanidų valdymo laikais miestas buvo satrapijos sostine, pro jį ėjo šilko kelio maršrutas, lėmęs miesto suklestėjimą, taip pat miestas garsėjo savo turkio dirbiniais. 643 m. miesto gyventojai taikiai perėjo į islamą. Valdant Abu Muslimui miestas smarkiai augo, klestėjo. IX a. miestas tapo Tachiridų dinastijos sostine. 1221 m. miestą visiškai suniokojo Čingischano kariauna. Dažni žemės drebėjimai ir antpuoliai lėmė Nišapūro sunykimą ir gretimo Mešchedo miesto iškilimą.

Galerija

• Kamalio Ol Molko mauzoliejus
• Mazare Šahmiras
• Nišapūro keramika

Išnašos

1. Nišaburas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009