Nevos įlanka

Nevos įlanka (rus. Невская губа) – ryčiausia Suomių įlankos dalis, tarp Kotlino salos ir Nevos žiočių.

Nevos įlanka Peterhofe

Vaizdas nuo Peterburgo

Geografija

Rytuose Nevos įlanka remiasi į Nevos deltą, vakaruose jos riba yra linija tarp Lysyj Noso, Kronštadto ir Lomonosovo. Paviršiaus plotas iki pastatant Sankt Peterburgo užtvanką nuo potvynių apėmė 329 km² (maždaug 22 km ilgio ir 15 km pločio).

Gylis – nuo 3 iki 5 m. Visa pakrantė priklauso Sankt Peterburgo miestui. Nuo Baltijos jūros ją skiria . Palei šiaurinę pakrantę išsidėsčiusios Sankt Peterburgui priklausančios gyvenvietės – , ir , palei pietinę – taip pat Sankt Peterburgui priklausantys miestai ir gyvenvietės, tarp jų Peterhofas, ir .

Iki užtvankos pastatymo Nevos įlanka dažnai patvindavo užliedama Sankt Peterburgą, ypač pučiant vakarų vėjams, kurie patvenkdavo Nevą ir staigiai sukeldavo vandens lygį. Užtvanka sumažino potvynius, tačiau į rytus nuo jos esanti įlanka tapo labai užteršta, nes viena vertus į ją patenka nuotekomis užteršti Nevos vandenys, kita vertus užtvanka sumažino vandens apytakos su likusia Baltijos jūra galimybes.

Vasaros mėnesiais Nevos įlankos vidutinė temperatūra siekia 17–19° C. Nuo lapkričio iki balandžio įlanka užšąla, tačiau laivai ja plaukioja visus metus padedami ledlaužių.

Kita

Nuo XIX a. pr. įlanka dar vadinama Markizo bala (Маркизова лужа) pagal  – Rusijos laivyno ministrą 1811–1828 m., kuris laikė seklius įlankos vandenis idealiais laivyno pratyboms.

Nuorodos

1. http://www.encspb.ru/article.php?kod=2803998422 2007-06-06 iš Wayback Machine projekto.