Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Neutrofilai, arba mikrofagai (lot. granulocyti neutrophilici) – tai grūdėtieji leukocitai, kurių citoplazmoje esančios granulės nusidažo neutraliais dažais. Jie sudaro apie 50-75 proc. ir yra patys judriausi iš visų leukocitų. Viename mikrolitre kraujo yra 3000-5000 neutrofilų. Jų skaičius skiriasi įvairiais metų laikais – vasarą būna mažiau nei žiemą, taip pat priklauso nuo vitaminų balanso. Neutrofilų skersmuo – 10-12 mikronų. Subrendusių ląstelių branduolį sudaro 3-4 segmentai, sujungti plonais chromatino siūlais.

Pagrindinė funkcija – fagocitozė, t. y. patekusių mikroorganizmų rijimas ir skaidymas. Sveiko žmogaus audiniuose jie juda netvarkingai, o patekus bakterijoms – ima irtis link jų. Neutrofilai išskiria fermentų, kurie stabdo arba naikina bakterijas, ardo pažeistas audinių ląsteles, o patys žūva uždegimo vietoje ir kartu su audinių irimo produktais sudaro pūlius.

Yrant neutrofilams ir kai kuriems bakterijų toksinams, pažeidimo židinyje gali susidaryti tam tikrų medžiagų, vadinamų . Jeigu jos patenka į kraują ir nunešamos į smegenyse esantį termoreguliacijos centrą, ligoniui pakyla kūno temperatūra.

• • r

Kraujas