Nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma

Nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma
Iš plaučio naviko paimta biopsija, kurioje matomos plokščių ląstelių karcinomos ląstelės palyginti stambiais ir netaisyklingais branduoliais.
ICD-10	C33-C34
ICD-9	162
LigųDB	7616

Nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma, arba nesmulkialąstelinis plaučių vėžys – dažniausia plaučių vėžio forma, sudaranti apie 85 % visų plaučių vėžio atvejų. Pagrindinė ligos priežastis yra rūkymas.

Epidemiologija

Nesmulkių ląstelių plaučių vėžys sudaro nuo 80 iki 90 % visų plaučio vėžio atvejų. Kadangi pagrindinis rizikos faktorius yra rūkymas, sergamumas tiesiogiai susijęs su rūkymo paplitimu. Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2011 metais užregistruota beveik 1500 plaučių ir bronchų bei trachėjos vėžio atvejų, daugiau nei 2/3 atvejų diagnozuota vyrams.

Priežastys

• Tabako rūkymas išlieka pagrindinė visų plaučių vėžio rūšių priežastis. Riziką padidina tiek cigarečių, tiek pypkės ir cigarų rūkymas. Manoma, jog apie 1,6 % plaučių vėžio atvejų sukelia pasyvus rūkymas. Rizika susirgti plaučių vėžiu gyvenant su rūkančiu asmenimi padidėja nuo 1,2 iki 5,2 karto. Rūkančių tėvų vaikams taip pat nustatyta apie 3,6 karto didesnė rizika susirgti suaugus.
• Alkoholio vartojimas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu, ši rizika reikšmingai padidėja suvartojant 30 ir daugiau gramų gryno alkoholio per dieną.
• Oro tarša dulkėmis ir kitomis dalelėmis, taip pat lakiaisiais angliavandeniais taip pat padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Manoma, kad Europoje ši priežastis yra pagrindinė 11% plaučių vėžio atvejų
• Fiziniai veiksniai, tokie kaip asbesto ir silicio dulkės yra žinomi kancerogenai. Didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu taip pat nustatyta asmenims, dirbantiems urano kasyklose

Klasifikacija

Stadija

Vėžys į stadijas skirstomas pagal TNM klasifikaciją.

Histologiniai tipai

Pagal naviko ląstelių morfologinius požymius ne smulkių ląstelių plaučių karcinoma skirstoma į šiuos tipus:

• Adenokarcinoma: sudaro apie 20 % visų plaučių piktybinių navikų ir 1/3 ne smulkių ląstelių karcinomų. Dažniausiai nustatoma plaučio periferinėje dalyje. Adenokarcinoma mažiausiai susijusi su rūkymu ir kitais rizikos faktoriais. Ji dažnai atsiranda randų vietoje, pavyzdžiui, po seniai persirgtos tuberkuliozės. Adenokarcinomai priskiriama reta bronchoalveolinė plaučių karcinoma, kurią labai lengva palaikyti plaučių uždegimu.
• Plokščių ląstelių karcinoma yra dažniausia ne smulkių ląstelių karcinomos forma ir dažniausia plaučių vėžio forma apskritai. Plokščių ląstelių karcinomai būdingas lėtas augimas, tačiau gana ankstyvos metastazės.
• Stambių ląstelių karcinoma
• Adenokarcinoma su plokščių ląstelių komponentu (adenoskvamozinė karcinoma)

Simptomai

Auglio plaučiuose sukelti simptomai:

• Kosulys
• Atkosėjimas krauju ()
• sutrikimai ()

Metastazių sukelti simptomai:

• Kaulų skausmai
• Traukuliai, galvos skausmai ar svaigimas, neurologiniai simptomai
• Limfinių mazgų padidėjimas
• Gelta

Bendrieji simptomai:

• Svorio kritimas
• , nuovargis
• Karščiavimas
• Prakaitavimas

Gydymas

Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir parenkamas atsižvelgiant į ligonio amžių, būklę ir gretutines ligas. Ankstyvos stadijos (iki IIIA imtinai) gydomos operacija, po kurios gali būti skiriama adjuvantinė chemoterapija ir radioterapija. Negalint atlikti operacijos gali būti gydoma vienu metu radioterapija ir chemoterapija. Vietiškai išplitusi liga IIIA-IIIB gali būti gydoma skiriant chemoterapiją ir radioterapiją, o po to operuojant. Pažengusios ligos stadijos esant daug metastazių gydomos priešvėžiniais vaistais.

Stadija IA

Operacija šioje situacijoje yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, po jos skiriama chemoterapija nepagerina rezultatų, todėl nerekomenduojama. Taip pat po operacijos nėra skiriama radioterapija, kadangi tik padidina ligonių mirtingumą, o ligos atsinaujinimo rizika ja nesumažinama. Spindulinis gydymas gali būti taikomas kaip alternatyva, kai ligonis dėl būklės ar kitų priežasčių negali būti operuojamas.

Stadija IB

Operacija ir šioje stadijoje yra pirmojo pasirinkimo metodas, po operacijos skiriama adjuvantinė chemoterapija pagerina ligonių 5 metų išgyvenamumą, tačiau šis efektas labai nežymus (1,8 %), todėl ji rekomenduojama tik ligoniams, kuriems nustatomi papildomi rizikos faktoriai. Radioterapija skiriama tik tais atvejais, kada nepavyksta radikaliai pašalinti naviko.

Stadija IIA ir IIB

Irgi gydoma operacija, tačiau po jos rekomenduojama adjuvantinė chemoterapija, kadangi ji pagerina absoliutų 5 metų ligonių išgyvenamumą 5 %. Kai kuriose situacijose gali būti taikomas priešoperacinis gydymas chemoterapija, siekiant sumažinti naviką ir padidinti sėkmingos operacijos tikimybę. Radioterapija paprastai skiriama tik tais atvejais, kai nepavyksta radikali operacija ir pakartotinė operacija neįmanoma.

Stadija III

III stadijos liga apima daug skirtingo vėžio išplitimo ir prognozės pogrupių, kurių gydymas yra nevienodas. Ligonių išgyvenamumas siekia nuo 40 % kai kuriems ligoniams IIIA stadijoje iki 5 % kai kuriems IIIB stadijos pacientams. Gydymo strategija III stadijos ligoniams parenkama individualiai, pagal principus. Jei įmanoma, turėtų būti atliekama operacija, bevei visais atvejais po operacijos indikuotina adjuvantinė chemoterapija. Negalint radikaliai operuoti, paprastai prieš operaciją skiriama chemoterapija ir/arba radioterapija. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas tik kombinuotas gydymas radioterapija ir chemoterapija, neoperuojant, ypač kai liga vietiškai labiau pažengusi.
Adjuvantinės chemoterapijos standartas yra kombinacijoje su .

Stadija IV

Daugiau nei trečdalis ligonių diangozės metu jau turi metastazes, t. y. IV ligos stadiją. Daugelio ligonių nepavyksta išgydyti, išimtis yra pacientai, turintys ne daugiau negu tris galvos smegenų metastazes ir antinksčių metastazes, jei pirminė liga gali būti sėkmingai išgydoma operacija. Tokie ligoniai operuojami, pašalinant metastazes ir tuo pačiu metu ar kita operacija siekiama pašalnti pirminį naviką. Po galvos smegenų metastazių operacijos skiriama radioterapija.
Kitų ligonių gydymo tikslas yra paliatyvus, jų prognozė siekia vidutiniškai metus. Išimtis yra ligoniai, kurių navikai turi (paprastai adenokarcinoma). Taip pat svarbu prieš pradedant gydymą ištirti adenokarcinoma sergančių ligonių navikus dėl . Gydymo principai yra tokie:

• Esant EGFR mutacijai (paprastai tik ligoniams su adenokarcinoma) pirmoje vietoje turėtų būti skiriamas EGFR inhibitorius , arba , šių pacientų prognozė kur kas geresnė ir išgyvenamumo mediana siekia 27 mėnesius. Ligai progresuojant gydymo EGFR inhibitoriais fone skiriama chemoterapija kombinacijoje su .
• Esant efektyvus yra ALK inhibitorius krizotinibas.
• Esant ir 19 delecijai turėtų būti skiriamas afatinibas arba kitas tirozinkinazės inhibitorius.
• Nenustačius mutacijų, esant plokščių ląstelių karcinomai arba ligai progresuojant minėtų taikinių preparatų fone skiriamas gydymas chemoterapija: kombinuojami platinos preparatai ( arba ) ir kiti citostatikai (, , , , ). Ne plokščių ląstelių karcinomai papildomai gali būti skiriamas .
• Cisplatina remisija pasiekiama dažniau nei karboplatina, taip pat ne plokščių ląstelių karcinomai pasiekiamas šiek tiek ilgesnis ligonių išgyvenamumas.
• Ne plokščių ląstelių karcinomai cisplatinos kombinacija su šiek tiek efektyvesnė nei cisplatinos kombinacija su gemcitabinu, plokščių ląstelių karcinoma – priešingai, jautresnė cisplatinos ir gemcitabino kombinacijai.
• Vaistų kombinacijomis be platinos pasiekiama mažiau remisijos atvejų, tačiau ligonių išgyvenamumas reikšmingai nesiskiria.
• Esant stabiliai ligai skiriami 4 gydymo kursai, esant geram atsakui galima skirti 6 kursus.
• Antros eilės gydymui ne plokščių ląstelų karcinomai rekomenduojamas su
• Pabaigus gydymo kursus gali būti skiriamas palaikomasis gydymas vienu iš vaistų – kai kuriais duomenimis jis pagerina rezultatus ir prailgina ligonių išgyvenamumą ir laiką iki ligos progresavimo. Gali būti skiriamas vienas iš jau gydymui skirtų preparatų (pavyzdžiui, po cisplatinos/pemetrksedo kombinacijos), arba naujas vaistas (pavyzdžiui, )

Šaltiniai

1. Sher et al. Small cell lung cancer. Mayo Clin Proc. 2008 Mar;83(3):355-67. doi: 10.4065/83.3.355. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18316005/
2. http://www.vuoi.lt/index.php?1202871745, tikrinta 27 sausio, 2014 m.
3. Shaper et al. Pipe and cigar smoking and major cardiovascular events, cancer incidence and all-cause mortality in middle-aged British men. Int J Epidemiol. 2003;32(5):802–808. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14559754
4. Boffetta P. Human cancer from environmental pollutants: the epidemiological evidence. Mutat Res. 2006 Sep 28;608(2):157–162. Epub 2006 Jul 13. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16843042
5. Whitrow et al. Environmental exposure to carcinogens causing lung cancer: epidemiological evidence from the medical literature. Respirology. 2003;8(4):513–521. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14629658
6. Vineis et al. Environmental tobacco smoke and risk of respiratory cancer and chronic obstructive pulmonary disease in former smokers and never smokers in the EPIC prospective study. BMJ. 2005 Feb 5;330(7486):277. Epub 2005 Jan 28. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15681570
7. Freudenheim et al. Alcohol consumption and risk of lung cancer: a pooled analysis of cohort studies. Am J Clin Nutr. 2005;82(3):657–667. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16155281
8. Boffetta P. Epidemiology of environmental and occupational cancer. Oncogene. 2004;23(38):6392–6403. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15322513