Nerėpų senosios kapinės

Nerėpų senosios kapinės
Kapinės iš pietryčių pusės, 2000 m.
Nerėpų senosios kapinės
Koordinatės	56°05′49″š. pl. 21°35′13″r. ilg. / 56.097025°š. pl. 21.587076°r. ilg. / 56.097025; 21.587076
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Plotas	0,09 ha
Naudotas	XVI a. - XX a. pr.
Žvalgytas	1995, 2000, 2015 m.
Registro Nr.	24233

Nerėpų k. senosios kapinės, vadinamos Marų kapais, Maro kapeliais, Senkapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 24233; senas registro kodas – L566) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Nerėpų kaime (Imbarės seniūnija), 0,25 km į vakarus nuo kelio Erlėnai-Nerėpai, kairiajame Erlos upelio krante.

Vieta

Kapinių kryžius

Įrengtos Erlos upelio slėnio šlaite esančioje terasoje, žemėjančioje į vakarus. Kapinės netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 35 m ilgio ir 27 pločio, apaugusios medžiais. Paviršiuje kyšo keletas stambių lauko akmenų, o ties viduriu stovi paminklinis kryžius. Į rytus nuo kapinių stovi anotacinis ženklas.

Memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Teritorijos plotas – 0,09 ha, perimetras – 123 m.

Kryžius

Kryžius antkapinio paminklo tipo, keturių tarpsnių. Jį sudaro 3 tašytos, stačiakampės stačiasienės akmens plokštės, virš kurių kyla metalinis kryžius kiauravidure kryžma. Viršutinėje plokštės vakarinėje plokštumoje iškaltas sunkiai įskaitomas užrašas: „Už čia ilsančius / steigėjai paminklo / SKRYPKAUSKAI".

Istorija

Kapinės veikė XVI – XVIII a. Jose laidoti Nerėpų kaimo gyventojai. Vadinamos Kapaliais, Marų kapais, Maro kapeliais, Senkapiais. Kapines uždarius, jose nuo XIX a. retsykiais be kunigo buvo laidojami savižudžiai ir nekrikštyti mirę kūdikiai, kurių nepriimdavo į . Paskutinės palaidotos 1920 m. šiltinės aukos.

Nuo seno jose stovėjo keli aukšti, ąžuoliniai kryžiai, kuriems sunykus Edvardas Nikontas 1936 m. pastatė akmeninį paminklinį kryžių. Seniau kapinėse vykdavo gegužinės pamaldos, į kurias sueidavo visi kaimo gyventojai. Sovietmečiu kapinės buvo suniokotos, o kryžius nuverstas. Aloyzo ir Birutės Skripkauskų rūpesčiu jis atstatytas ir pašventintas.

1995 m. kapines žvalgė Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 2000 m. – Julius Kanarskas, 2015 m. – Kultūros paveldo centro vyriausioji paminklotvarkininkė Loreta Jatulionytė-Brezgienė.

1997 m. gruodžio 31 d. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (registro kodas L566),, 2005 m. balandžio 19 d. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.

Kapines prižiūri Aloyzas ir Birutė Skripkauskai. 2000 m. Salantų regioninio parko direkcija prie kapinių pastatė anotacinį ženklą.

Šaltiniai

1. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – P. 60
2. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005

• Julius Kanarskas. Nerėpų kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 225
• Julius Kanarskas. Nerėpų k. senosios kapinės. Kultūros vertybės dosjė, 2000. – Salantų regioninio parko direkcijos paminklotvarkos rankraštynas
• Aldona Beržanskienė. Erlėnų ir aplinkinių kaimų etnokultūros lobynas. – Erlėnai, 2006. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros darbų rankraštynas. – L. 47-48.

Nuorodos

• „Nerėpų kaimo senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.
• Erlėnų ir aplinkinių kaimų etnokultūros lobynas