Nervinė reguliacija

Nervinė reguliacija – organizmo fiziologinius procesus koordinuojanti nervų sistemos veikla. Su sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją.

Informaciją apie organizmo vidaus ir išorės pokyčius nervų sistema gauna iš receptorių, taip pat tiesiogiai reaguodama į vidaus terpės pokyčius. Nervinėmis skaidulomis ši informacija patenka į smegenų centrus. Iš jutimų organų gautą informaciją centrinė nervų sistema analizuoja ir integruoja. Priklausomai nuo organizmo būsenos, poreikių ir aplinkos veiksnių (stimulinės situacijos) formuojamos ir išcentriniais nervais siunčiamos komandos efektoriniams (vykdomiesiems) organams – raumenims, vidaus ir , kai kurių gyvūnų švytėjimo aparatams. Atskirą fiziologinę ar psichinę funkciją reguliuoja visa smegenų centrų sistema. Pavyzdžiui, raumenų veiklą reguliuoja nugaros smegenų, ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievės neuronai. Jie sudaro funkcinę (neuromotorinę) sistemą. Aukštesniosios smegenų dalys išcentriniais nervais taip pat reguliuoja žemesniųjų centrų aktyvumą ir receptorių jautrumą. Susidaro uždari nervinės reguliacijos žiedai, kurių esama ir pačiose smegenyse (pvz., tinklinio darinio ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievės sąveika lemia bendrą smegenų tonusą).

Nervinė reguliacija padeda palaikyti organizmo vidaus terpės pastovumą, atstatyti organizmo pusiausvyrą po nukrypimų, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai (pvz., infekcija, kiti kenksmingi faktoriai), kompensuoti pažeisto organo arba audinio funckijas (pvz., regą, klausą). Per nervinę medžiagų apykaitos reguliaciją reiškiasi trofinė nervų sistemos funkcija.

Skiriama endogeninė nervinė reguliacija, kurią lemia paveldimumas (pvz., vegetacinių funkcijų reguliacija) ir egzogeninė nervinė reguliacija, susidaranti, nervų sistemai sąveikaujant su aplinka (pvz., sąlyginiai refleksai).

Didžioji dalis nervinės reguliacijos rūšių yra mišrios, susidedančios iš endogeninių ir egzogeninių elementų (pvz., termoreguliacija, budėjimo ir miego kaita).

Šaltiniai

1. Nervinė reguliacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas 162–163 psl.