37 18 p pl 12 40 v ilg 37 300 š pl 12 667 r ilg 37 300 12 667 Nepasiekiamosios salos nuotrauka iš dirbtinio žemės palydo

37°18′ p. pl. 12°40′ v. ilg. / 37.300°š. pl. 12.667°r. ilg. / 37.300; 12.667

Nepasiekiamosios salos nuotrauka iš dirbtinio žemės palydovo

pingvinai saloje. HMS Challenger ekspedicijos nario piešinys

Nepasiekiamoji sala (angl. Inaccessible Island) – vulkaninės kilmės sala esanti pietiniame Atlanto vandenyne. Sala yra Tristano da Kunjos salyne, priklausanti Šventosios Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos salų administraciniam-politiniam vienetui ir valdoma iš Džeimstauno gyvenvietės (Šv. Elenos sala) – šios salos yra Jungtinės Karalystės užjūrio valdų dalis. Nepasiekiamosios salos plotas 12,65 km², ir ji yra už 40 km į pietvakarius nuo artimiausios jai gyvenamos Tristano da Kunjos salos.

Sala nuolat negyvenama, bet retkarčiais čia apsilanko nedidelis mokslininkų ir gamtosaugos valdymo grupių skaičius. 1997 m. sala paskelbta draustiniu ir kartu su Gofo sala sudaro UNESCO pasaulio paveldo objektą. Ją galima pasiekti tik su gidu, plaukiant laivu iš Tristano da Kunjos salos.

Gamta

Nepasiekiamoji sala yra užgesusio ugnikalnio veikusio prieš 6 mln. metų viršūnė. Jos centrinė dalis, tai suskaidyta plynaukštė, aukščiausia pakyluma “Kerno kalva“ iškylusi 449 m aukščio virš jūros lygio. Salos krantai – labai aukšti, neįveikiami skardžiai. Šiaurės rytų klifuose yra 230 m aukščio krioklys. Sala esti vidutinių platumų jūrinio klimato zonoje.

Augalija skurdi – būdingi žolynai su papartynais, bet tarp jų 8 endeminės augalijos rūšys.

Saloje yra dvi endeminės paukščių rūšys, tarp jų ji garsi mažiausiu pasaulyje neskraidančiu paukščiu – atlantizija (Laterallus rogersi). Taip pat yra keliaujančiųjų albatrosų, uolinių kuoduotuojų pingvinų, , . Viso saloje veisiasi 24 jūrų ir sausumos paukščių rūšys.

Iš žinduolių, saloje veisiasi ir subtropiniai jūrų lokiai (Arctocephalus tropicalis) ir mažiausiai 10 endeminių bestuburių rūšių.

Saloje nėra driežų, vėžlių, gyvačių, varlių, vėžlių, sraigių, drugelių ir .

Seniau saloje buvo įveisti šunys, avys, ožkos, kiaulės, galvijai tačiau neišliko.

Istorija

Nepasiekiamoji sala atrasta 1652 m. olandų laivo 't Nachtglas įgulos. Žemėlapyje pažymėta kaip „nepasiekiamoji“, nes dėl stačių krantų jūreiviai nerado kur prisišvartuoti. 1871 m. saloje įsikūrė vokiečiai, broliai Stoltenhofai, tačiau dėl maisto trūkumo nesugebėjo išsilaikyti ir 1873 m. išvyko su salas tyrinėjusio HMS Challenger laivo ekspedicija. Vėliau salą daugiausia lankė mokslinės ekspedicijos bei tristaniečiai, kurie čia rinko guaną ir kiaušinius.

Nepasiekiamosios salos panorama nuo vandenyno

Šaltiniai

jstor.org / The Denstone Expedition to Inaccessible Island; M. K. Swales, C. P. Siddall, N. J. Mateer, H. N. Hall, R. C. Preece and M. W. Fraser / The Geographical Journal, Vol. 151, No. 3 (Nov., 1985), pp. 347–350 (4 pages) | Published By: The Royal Geographical Society (with the Institute of British Geographers)
tristandc.com / Inaccessible
whc.unesco.org / Gough and Inaccessible Islands
rsis.ramsar.org / Inaccessible Island
generalist.academy / Inaccessible island

Nuorodos

meteoblue.com / Weather Inaccessible Island (Nepasiekiamosios salos klimatas)
timegenie.com / Inaccessible Island / Current Time and Date (Nepasiekiamosios salos laikas)

Vikiteka: Nepasiekiamoji sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Objekto nr. 740
(anglų k.) • (prancūzų k.)

[1] stor.org / The Denstone Expedition to Inaccessible Island; M. K. Swales, C. P. Siddall, N. J. Mateer, H. N. Hall, R. C. Preece and M. W. Fraser / The Geographical Journal, Vol. 151, No. 3 (Nov., 1985), pp. 347–350 (4 pages) | Published By: The Royal Geographical Society (with the Institute of British Geographers)

[2] tristandc.com / Inaccessible

[3] whc.unesco.org / Gough and Inaccessible Islands

[4] rsis.ramsar.org / Inaccessible Island

[5] ralist.academy / Inaccessible island