Nemezidė (žvaigždė)

Nemezidė – hipotetinė žvaigždė – Saulės palydovė, greičiausiai rudoji arba raudonoji nykštukė. Nemezidės hipotezė buvo pasiūlyta siekiant paaiškinti paleontologinius duomenis apie periodiškai išnykstančias rūšis, įskaitant dinozaurus. Ji taip pat paaiškintų sunkiai suprantamą Sednos orbitą. Jei egzistuotų, Nemezidė turėtų būti apie 44 ${\displaystyle M_{J}}$ žvaigždė, skriejanti apie 1,5 šviesmečio (95 000 AV) atstumu nuo Saulės, jos orbita dėl kitų žvaigždžių įtakos gali nebūti visiškai stabili. Ši sena hipotezė šiuo metu nėra populiari, galimi alternatyvūs paaiškinimai. Mitologijoje Nemezidė yra griežto teisingumo, pražuvimo deivė.

Jūroje gyvenančių rūšių išnykimas (santykiniais vienetais, horizontali laiko skalė - milijonai metų).

Periodiškai išnykstančios rūšys

Paleontologai mano, jog maždaug kas 26 milijonai metų masiškai išnyksta įvairios iki tol klestėjusios gyvūnų ir augalų rūšys. Šis periodiškumas trunka jau 500 milijonus metų, kurių metu stebėta 12 tokių įvykių. Vienas galimų paaiškinimų būtų, jog tuo metu su Žeme susiduria daug Nemezidę lydinčių kometų, kurios sutrikdo klimatą. 2011 metais atlikta senų meteoritinių kraterių amžiaus analizė pradžioje parodė, jog tie krateriai atsiranda periodiškai, nors šiuo metu jau teigiama, jog tai buvo statistinis artefaktas. Ne visi paleontologai mano, jog rūšys iš tiesų išnyksta periodiškai. Tačiau 2010 metais atlikus detalią visų dabar turimų paleontologinių duomenų analizę, paaiškėjo jog periodiškas rūšių išnykimas kas maždaug 26 mln. m. visgi statistiškai gana patikimas, ir tie išnykimai kartojasi jau mažiausiai 500 mln. metų. Toks stabilus išnykimo periodas irgi prieštarauja Nemezidės hipotezei: šios žvaigždės orbita neturėtų būti labai stabili.

Sedna

Sedna yra tolimas, labai ištęsta orbita skriejantis planetoidas. Nėra aiški šios orbitos kilmė: susiformuoti ten kur yra Sedna negalėjo (formuojantis būtina apskritimui artima orbita, antraip skirtingos masės dalelės viena nuo kitos atitolsta), būti išstumta iš Saulės sistemos irgi negalėjo, nes net ir perihelyje praskrenda per toli, kad kada būtų galėjusi saveikauti su planetomis. Vienas iš galimų tokios orbitos paaiškinimų būtų sąveika su Nemezide.

Ilgaperiodžių kometų atvykimo taškai

Dauguma astronomų mano, jog ilgo periodo (tūkstančių metų ir daugiau) kometos vienoda tikimybe atvyksta iš bet kurio dangaus sferos taško (trimačio kampo). Jos atvyksta iš sferos pavidalo mūsų sistemą gaubiančio Orto debesies. Susisteminus žinomus kometų duomenis, 2002 m. buvo pradėta įtarti, jog kometos visgi nepasiskirstę aplink Saulę tolygiai, o linkę atvykti iš tam tikros plokštumos, vis tik nesutampios su Saulės sistemos plokštuma. Sutelkti kometas į tokiu kampu į planetų plokštumą pasvirusį diską galėtų toli Orto debesyje esantis masyvus dangaus kūnas, galbūt, rudoji nykštukė.

Kitų astronomų nuomone, šie rezultatai statistiškai nepatikimi ir atlikto darbo apimtis per maža.

Koiperio skardis

Žinomi Koiperio žiedo objektai (mėlyni). X,Y ašys - astronominiai vienetai (Saulė centre). Ties maždaug 55 astronominių vienetų riba matyti žiedo kraštas ar galbūt plataus tarpo pradžia.

Teoriškai buvo spėjama jog Koiperio žiedas turėtų būti gana platus. Maždaug už 55 astronominių vienetų nuo Saulės buvo tikimąsi rasti ypač daug asteroidų, nes ten jų orbitos būtų stabilios (5:2 rezonansas su Neptūno orbita). Tačiau kaip tik ties šia riba jų ima pasitaikyti vis rečiau. Vienas galimų paaiškinimų - asteroidus išsklaido periodiškai ten praskrendantis masyvus dangaus kūnas (šiuo atveju tam pakaktų Marso ar Žemės dydžio planetos).

Tychė

Sednos orbitai ir ilgaperiodžių kometų atvykimo taškams paaiškinti žvaigždė nebūtina, pakanka giliai Orto debesyje esančios didelės planetos, kuriai pasiūlytas (sėkmės deivė) vardas. Tokia planeta turėtų skrieti „tik“ už maždaug ketvirčio šviesmečio (15,000 AV) bet irgi būtų apie penkis kartus masyvesnė už Jupiterį. Neaiškinant periodiško rūšių išnykimo, orbitos periodas galėtų būti trumpesnis (1,8 mln. m). Tačiau Tychės orbitos plokštuma nesutaptų su kitų planetų orbitos plokštuma, jos masė ir atstumas planetai būtų gana neįpasti, todėl greičiausiai ir susiformavimo istorija turėtų būti ne tokia kaip kitų planetų. Tychės paieškos kol kas taip pat nesėkmingos.

Tiesioginiai stebėjimai

Šiuolaikiniai astronominiai prietaisai aptinka rudąsias nykštukes 10 šviesmečių atstumu nuo Saulės. Jei egzistuotų Nemezidė, ji neabejotinai būtų nustatyta. Dabartiniai infraraudonosios šviesos teleskopai matytų tokį objektą net jei toji žvaigždė jau būtų užgesusi ir beveik visiškai atšalusi (150 °K - apie -123 °C).

2011 m. buvo žinoma apie 1500 tokių žvaigždžių, bet nė viena nepriklausė Saulės sistemai. Nemezidės hipotezės šalininkai teigia, jog Nemezidė dangumi slenka pernelyg lėtai, jog ją būtų lengva pastebėti, net jei pati žvaigždė seniai žinoma ir įtraukta į katalogus. 1997–2001 m. vykęs 2MASS paieškų projektas, kurio vienas tikslų buvo arti esančių mažos masės žvaigždžių paieška, Nemezidės neaptiko. Dėl nepavykusių astronominių paieškų šiuo metu didžioji mokslininkų dalis mano, jog Nemezidė neegzistuoja.

Nuorodos

1. Leader-Post, „Scientists claim killer star exists“, 22 Feb 1984, Page B6, Associated Press
2. Raup, D.M.; Sepkoski, J.J. (1 February 1984). (PDF). Proceedings of the National Academy of Sciences. 81 (3): 801–805. Bibcode:1984PNAS...81..801R. doi:10.1073/pnas.81.3.801. PMC 344925. PMID 6583680. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-10-01. Nuoroda tikrinta 30 April 2007.
3. Leslie Mullen (2010-03-11). „Getting WISE About Nemesis“. Astrobiology Magazine (Cosmic Evolution). Nuoroda tikrinta 2010-05-15.
4. David Morrison (2011 m. rugpjūčio 2 d.). . NASA Ask An Astrobiologist. Suarchyvuotas originalas 2011-09-09. Nuoroda tikrinta 2011-10-22.
5. „Nemesis is a myth“. Max Planck. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Nuoroda tikrinta 2011-10-07.
6. Melott, A.L.; Bambach, R.K. (2010). „Nemesis Reconsidered“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society Letters. 407: L99–L102. :1007.0437. Bibcode:2010MNRAS.407L..99M. doi:10.1111/j.1745-3933.2010.00913.x.
7. Cal Fussman (2006). „The Man Who Finds Planets“. Discover. Nuoroda tikrinta 2010-05-22.
8. Matese, John J.; Lissauer, Jack J. (2002 m. gegužės 6 d.). „Continuing Evidence of an Impulsive Component of Oort Cloud Cometary Flux“ (PDF). , and NASA . Nuoroda tikrinta 2008-03-21.
9. Plait, Phil (February 14, 2011). . Discovery Magazine. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta February 15, 2011.
10. Chiang; et al. (2003). „Resonance Occupation in the Kuiper Belt: Case Examples of the 5:2 and Trojan Resonances“. The . 126 (1): 430–443. :astro-ph/0301458. Bibcode:2003AJ....126..430C. doi:10.1086/375207.
11. Govert Schilling (2008). . New Scientist. Suarchyvuotas originalas 2008-02-14. Nuoroda tikrinta February 8, 2008.
12. Rodgers, Paul (February 13, 2011). . The Independent. Suarchyvuotas originalas 2011-12-10. Nuoroda tikrinta February 14, 2011.
13. „Science: Brown Dwarfs“. WISE/NASA. Nuoroda tikrinta 2007-12-28.