Neišliekamoji atmintis

Neišliekamoji atmintis (angl. Volatile memory) – priešingai negu išliekamoji atmintis, kompiuterio atmintis, kuriai išlaikyti reikalinga elektros srovė.

Neišliekamoji atmintis ir laisvosios prieigos atmintis (RAM) dažnai klaidingai painiojamos. Tobulėjant technologijoms, neišliekamoji atmintis gali būti ir ne RAM, pvz., RAM diskai (). Taip pat RAM gali būti ir išliekamoji atmintis, pvz., MRAM.

Tipai

Pagrindinis neišliekamosios atminties tipas – RAM (laisvosios prieigos atmintis), skirstoma į dinaminę (DRAM) ir statinę (SRAM).

Dinaminė atmintis (DRAM) labai populiari dėl savo ekonomiškumo. DRAM saugo kiekvieną bitą skirtingame integruotos grandinės kondensatoriuje. DRAM lustams saugoti bitą reikalingas tik vienas kondensatorius ir vieno tranzistorius. Taip jis taupo erdvę ir yra nebrangus.

Statinė atmintis (SRAM) greitesnė už dinaminę. Jos trūkumas – didelė kaina. SRAM nereikia nuolatinio elektros atnaujinimo, tačiau vis tiek reikia nuolatinės srovės, kad išlaikytų įtampų skirtumą. Kiekvienam SRAM lusto bitui reikalingas šešių tranzistorių elementas, o DRAM reikia tik vieno kondensatoriaus ir vieno tranzistoriaus. SRAM dažniausiai naudojama procesorių registruose ir tinklo įrenginiuose bei kaip procesoriaus spartinančioji atmintinė.

Šaltiniai

1. „DRAM Technology“ (PDF). Integrated Circuit Engineering Corporation. Nuoroda tikrinta 2018-03-27.