Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

55°05′ p. pl. 67°40′ v. ilg. / 55.083°š. pl. 67.667°r. ilg. / 55.083; 67.667

Navarino sala (isp. Isla Navarino) – sala Pietų Amerikoje, Ugnies Žemės salyne, į pietus nuo Didžiosios Ugnies Žemės salos, nuo jos atskirta Byglio sąsiauriu. Priklauso Čilei, Magelano ir Čilės Antarktidos regionui, Horno Kyšulio komunai.

Salos plotas 2473 km². Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta yra Navarino kalnas (1195 m). Yra aštriabriaunių viršūnių grandinė, vadinama Dientes de Navarino. Pakrantės uolingos, išraižytos įlankų. Telkšo Navarino ežeras. Temperatūra per metus svyruoja vidutiniškai nuo 1,9 °C iki 9,6 °C, metinis kritulių kiekis 467 mm. Paviršių dengia lapus metančių medžių (daugiausia notofagų) miškai. Įsteigtas Omoros etnobotaninis parkas.

Navarino sala yra toliausiai į pietus nutolusi nuolat gyvenama sala Žemėje. Joje gyvena ~3000 gyventojų. Pagrindinės gyvenvietės yra Puerto Viljamsas (komunos centras), ir Puerto Toras. Verčiamasi daugiausia žvejyba. Navarino sala yra paskutinė vieta kur gyveno indėnų patagonų tauta jaganai.

Vikiteka: Navarino sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga