Nauriečiai

Nauriečiai
Nauriečių jaunuoliai (1914 m.)
Gyventojų skaičius	~10–15 000
Populiacija šalyse	Nauru  Australija  Fidžis
Kalba (-os)	nauriečių, anglų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (protestantų bažnyčia, katalikybė)
Giminingos etninės grupės	gilbertiečiai, maršaliečiai, kiti mikroneziečiai
Vikiteka:	Nauriečiai

Nauriečiai arba naurai (dei naoero) – Okeanijos tauta, susidariusi Nauru saloje Mikronezijoje. Taip pat gyvena Australijoje, Fidžyje. Populiacija apie 10–15 000 žmonių. Vartoja nauriečių kalbą, taip pat kalba angliškai, Nauru anglų pidžinu. Tikintieji – krikščionys protestantai, yra katalikų (apie trečdalis).

Nauriečiai – mišrios kilmės tauta. Jų etnogenezėje greičiausiai dalyvavo ir melaneziečiai, ir polineziečiai, ir mikroneziečiai, palikę pėdsakų nauriečių kultūroje, tačiau nei kada sala apgyvendinta (prieš 5000 ar 3000 metų), nei kokiu būdu skirtingos tautos sumišo (ar pačioje Nauru saloje, ar dar prieš tai), neaišku. Šiuolaikinė nauriečių tauta susidarė XIX a. pabaigoje sumišus Nauru salos čiabuviams ir Kiribačio gyventojams. 1920 m. smarkiai nukentėjo nuo gripo epidemijos. XX a. antroje pusėje – daug nauriečių turėjo viršsvorį ir kentėjo nuo diabeto.

Iki XX a. pradžios būta 12 matrilinijinių giminių (deibojai, eamvidamitai, eamvidarai, eamvitai, eamgumai, eanai, emėjai, eorarai, iruciai, iruvai, iviai ir ranibokai; jas dabar žymi dvylikos spindulių žvaigždė Nauru vėliavoje). Iruvai buvo XIX a. atėjūnai iš Kiribačio, o ivių ir irucių giminių linijos nunyko japonų okupacijos metu. Nauriečių visuomenėje vyravo luominė hierarchija (išsiskyrė vyresniųjų ir jaunesniųjų giminės narių, vergų grupės). Vyresnieji (temonibai) – senoliai, kaip tikėta, turėję maginių galių; jaunesnieji (amenagamiai) – didžioji dalis populiacijos; ir vergai (icijai) – paprastai tokiais tapę kaip karo grobis.

Tradiciškai vertėsi žemdirbyste (kokospalmės, pandanai, bananai), žvejyba (Anabaro ir Buados lagūnose veisė pienžuves). XX a. antroje pusėje daug perėjo dirbti į fosfatų gavybos pramonę. Dabar gyvena mažosiomis šeimomis, europietiško tipo būstuose.

• Nauriečių karys (~1880 m.)
• Naurietės Arenibeko kaime (1896 m.)
• Nauriečių policininkai
• Nauriečių karališkoji giminė (1890 m.)

Šaltiniai

1. Vaughan Rapatahana, Pauline Bunce, English Language as Hydra– Its Impacts on Non-English Language Cultures. Multilingual Matters, 2012.
2. First Sitting of the Fourteenth Meeting September 29th, 2004 2022-07-04 iš Wayback Machine projekto., naurugov.nr
3. Ethnografie // Nauru: Eine Informationsseite der Deutsch-Nauruischen-Gesellschaft 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Беликов В. И. Происхождение и миграции полинезийцев (по лингвистическим данным) // Пути развития Австралии и Океании: история, экономика, этнография : Сб. – М.: Наука, 1981. – С. 243–254.
5. Imantas Melianas. Nauriečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
7. Южнотихоокеанский секретариат – Науруанский план развития аквакультур.
8. Науру,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.