Naujoji Babilono imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Naujoji Babilono karalystė – taip vadinamas Mesopotamijos civilizacijos laikotarpis tarp 626 ir 539 m. pr. e., kai žlugus Asirijos imperijai Babilonas vėl tapo pagrindine galia krašte.

Naujoji Babilono karalystė
buvusi imperija
← 626 m. pr. m. e. – 539 m. pr. m. e. →
Location of Babilonija
Sostinė	Babilonas
Valdymo forma	monarchija
karaliai
626–605 m. pr. m. e.	Nabopalasaras
556–539 m. pr. m. e.	Nabonidas
Era	Senovė
- Asirijos žlugimas	626 m. pr. m. e. m.
- Nukariauja Persija	539 m. pr. m. e. m.

Asirų viešpatavimo metu chaldėjų kilmės Nabopalasaras 626 m. pr. m. e. surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.

Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604–562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.

Nabuchodonosaro II įpėdiniai buvo labai nežymūs.

Valdovai

• Nabopalasaras 626–605 m. pr. m. e.
• Nabuchodonosaras II 605–562 m. pr. m. e.
• 562–560 m. pr. m. e.
• 560–556 m. pr. m. e.
• 556 m. pr. m. e.
• 556–539 m. pr. m. e.