Naujieji Salantai

Naujieji Salantai
Gyvenvietė panaikinta XX a. 5-ajame dešimtmetyje
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Naujieji Salantai
56°03′36″š. pl. 21°33′36″r. ilg. / 56.060°š. pl. 21.560°r. ilg. / 56.060; 21.560 (Naujieji Salantai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Salantų miesto seniūnija

Naujieji Salantai – buvęs kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Salantų miesto vakaruose, kelių  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai  ir    Salantai–Erlėnai–Šaučikiai  kairėje pusėje, dešiniajame Salanto krante.

Etimologija

Kaimas įsikūrė šalia Salantų miestelio, kitapus Salanto upės, todėl buvo pavadintas Naujaisiais Salantais. Kadangi kaimo sodybos prasidėjo už tilto per Salantą, gyvenvietė dar vadinta Užtilčiu, Užtilčio priemiesčiu.

Geografija

Kaimo žemės plytėjo į vakarus nuo Salanto dešiniojo kranto, jo pakrantės aukštumoje ir Erlos–Salanto senslėnyje, prie kelių Salantai–Kretinga ir Salantai–Mosėdis. Šiaurėje ribojosi su Dvaraliu, vakaruose – su Žudgaliu.

Šiuo metu kaimo žemėje plyti Salantų miesto vakarinė dalis ir sodininkų bendrijos Salantai sodai.

Istorija

Susiformavo XVIII a. pab., Grūšlaukės dvarui priklausančioje bendro naudojimo žemėje (ganyklose ir pievose), prie pagrindinių kelių, vedančių link Kretingos ir Skuodo. Pirmąkart paminėtas 1821 m. Salantų parapijos vizitacijos akte.

1821 m. buvo 2, 1843 m. – 22 dūmai, 1866 m. – 17 dūmų. Nuo XIX a. vid. iki XX a. pr. buvo vadinamas miesteliu ir priklausė Pesčių seniūnijai. 1870 m. jame buvo 28 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 7 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo atodirbio prievolę grafų Tiškevičių Grūšlaukės (Pesčių) dvare. Miestelyje prie Kretingos kelio stovėjo smuklė, vadinama Amerika, Amerikos vartais. Joje XIX a. pab. – XX a. pr. rinkdavosi emigruoti pasiryžę aplinkinių valsčių jaunuoliai, sudarydavę čia sutartis su vedliais dėl pervedimo per valstybinę sieną ir nugabenimo iki Vokietijos uostų.

1923 m. Naujųjų Salantų kaimo (Užtilčio priemiestyje) buvo 23 ūkiai. Tarpukariu jame veikė Salantų valsčiaus valdybos būstinė ir Salantų pradinė mokykla.1932 m. prie Salanto tilto Salantų pavasarininkai pastatė monumentalų kryžių Lietuvių katalikų jaunimo konfederacijos Pavasaris Salantų kuopos 15-mečiui paminėti (pokariu pašalintas).

Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų parapijos kunigai.

Plečiantis Salantams, XX a. 5 deš. Naujųjų Salantų kaimas (Užtilčio priemiestis) buvo prijungtas prie miesto.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880? m.	Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880?–1915 m.	Salantų valsčius, Telšių apskritis
1915–1940 m.	Salantų valsčius, Kretingos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 1923 m.
1821 m.	1843 m.	1902 m.	1923 m.^sur.
63	60	150	140
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 73
2. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. - Составленъ в 1870 году. - C. 78
3. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 120
4. Savivaldybių žinynas. - Kaunas, 1932. - P. 604
   Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams. - Kaunas, 1938. - P. 336
5. Lietuvos žemės vardynas. - Naujųjų Salantų kaimas, Slanatų vls., Kretingos aps. - Surašė Jadvyga Stankutė, 1935 m.
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.