Sveika(s), atvykęs (-usi) į Vikipediją Aurbonavicius!
- If you do not understand Lithuanian, please refer to . Wenn du kein Litauisch verstehst, lies bitte .
Šaunu, kad įsijungei į . Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo. Jei pirmą kartą dalyvauji wiki principu paremtame projekte, pirmiausia rekomenduojame perskaityti ir . Taip pat užsuk į , kur rasi naudingų nuorodų, susitarimų, informacijos apie vikisričių projektus. Jei kyla kokių nors klausimų, nesivaržydama(s) kreipkis į , kurie visada pasirengę padėti. Pagalbos taip pat gali rasti naudodamasis , kur labiau patyrę Vikipedijos naudotojai tau asmeniškai galės atsakyti į iškilusius klausimus.
Ką reikėtų žinoti:
- Prašome susipažinti su , ypač , ir .
- Vikipedija rašoma remiantis patikimais šaltiniais. Enciklopedijos rašymas – tai visų pirma yra darbas su šaltiniais.
- Vikipedija yra bendruomenės projektas, todėl jame labai svarbi tarpusavio pagalba ir sutarimas. Nenustebk, jei kas nors kritikuos Tavo darbą, atsižvelk į dalykiškas pastabas;
- Kilus neaiškumams, straipsnio diskusijų puslapyje išsakyk savo argumentuotą nuomonę. Nepamiršk pasirašyti po ja: įrašyk gale 3-4 tildės ženklus ~~~~ arba redagavimo įrankių juostoje paspausk parašo ikoną ;
- Redaguodama(s) straipsnį, naudokis redagavimo funkcija „Kaip atrodys“ – taip išvengsi bereikalingų taisymų. Pabandyti redagavimo galimybes gali tam skirtame puslapyje arba ;
- Gali susikurti asmeninį ir jame pateikti svarbiausias žinias apie save;
- Gali naudoti papildomas .
- Įkeldama(s) failus, vadovaukis nuorodomis.
- Draudžiama kopijuoti:
- autorių teisėmis apsaugotus darbus (knygas, straipsnius, tekstus internete);
- net jei pats esate autorių teisių saugomo teksto autorius, nereiškia, kad jį galite nukopijuoti į Vikipediją (turi būti aiškiai nurodyta, kad tekstas platinamas pagal laisvąją licenciją – CC BY-SA 4.0 arba kitą jai neprieštaraujančią);
- neenciklopedinę informaciją (pvz. reklaminė medžiaga, asmeniniai tekstai, pertekliniai sąrašai ir taip toliau; daugiau žr. ).
Sėkmės!
Bendruomenės atstovas
--Gamtininkas 15:09, 2009 gegužės 14 (EEST)
Failas Vaizdas:Sarmatijos zemelapis pagal Ptolemeja 1598.jpg gali būti ištrintas
Jei Jūs esate iliustracijos autorius ir norite naudoti ją Vikipedijoje, nurodykite šias licencijas: {{GFDL-self}} – GFDL tipo licencija arba {{cc-by-sa-3.0}} Creative Commons Attribution-ShareAlike licencija arba {{PD-self}} viešam naudojimui. Jei iliustracija buvo ištrinta, galite įkelti ją iš naujo, nurodydami vieną iš aukščiau išvardintų licencijų.
Jei Jūs nesate iliustracijos autorius, bet norite ją panaudoti Vikipedijoje – tam yra du būdai: 1) panaudoti fair use principą (išsamiau skaitykite ), jei manote, kad šios bylos turinys atitinka fair use keliamus reikalavimus; 2) paprašyti autorių teisių turėtojo paskelbti Jums reikalingą iliustraciją laisvai platinama. Papildomą informaciją galite surasti skyrelyje .
--Žiedas 20:25, 14 lapkričio 2009 (EET)
Dėkui, kad keičiate užsieninius barbarizmus lietuviškais žodžiais. Nekreipkit dėmesio į tuos „modernintojus“ - jiem paniekinti senovę, tikėjimą, dorą - yra jų šiuolaikinio daiktiškumo ir bedvasiškumo tikėjimo apeiga. Pagarbiai, Hugo.arg 22:25, 6 kovo 2010 (EET)
- Atlantas rašo: Taip, tačiau, tarptautiniai žodžiai tikslesni, tam tikrai atvejais, ir nėra reikalo perdėtai žiūrėti viską per nacionalizmo žiūronus. Jei tarp jų nėra jokio skirtumo, tai kam prioritetą suteikti vieniems ar kitiems. Turi būti naudojami tie, kurie yra tikslesni. Jei turim aišku žodį, kad ir tarptautinės kilmės, kam jį keisti "lietuvišku"? Nesuprantu pačio keitimo naudos, gal todėl, kad tai keitimas vardan keitimo ir jokios naudos nėra? --Atlantas 23:39, 7 kovo 2010 (EET)
Naudos visur ir visuomet ieškoti nėra būtina. Galima ir tik įgimtai (natūraliai, spontaniškai) norėti keisti tai kas svetima į tai kas sava. Nes kitatautinis ir vėliau - tarptautinis - žodis yra tik "svetimžodžio" gražiažodis (eufemizmas). Be abejo yra tarptautinių žodžių, kurie yra visiškai nepakeičiami - ir juos mes visuomet turėsime skolintis iš kitur. Bet yra ir tokiu, kurie nepakeičiami yra tiktai dėl mūsų tingėjimo - kaip sakome: dėl laiko ar kūrybingumo stokos.
Aurbonavičius parodė neeilinį kūrybingumą. Ačiū jam!
P.S. Norėjau Atlantui pasiųsti, bet susilaikiau. Per silpna; kas nors tikrai jam atsakys daug geriau. Nors Jums gal vistiek bus idomu.-- šis komentaras buvo paliktas naudotojo ( • )
- Nieko ;), suradau ir taip. Vis vien nematau prasmės atlikti tokius keitimus, nei dėl patriotizmo, nei dėl kūrybiškumo. Nieko asmeniška. --Atlantas 20:13, 8 kovo 2010 (EET)
- Manau, nereikia nei mano veiksmų pervertinti, nei nuvertinti. Nėra jame nei kažko didvyriško, nei juolab nacionalistiško. Juk kuriame lietuvišką enciklopediją, kuri beje tūrėtų būti vadinama žinynu. Kas yra keisto, ar nacionalistiško, jei lietuviškas puslapis parašomas lietuviškai. Būtų keista, jei būtų kitaip, tačiau dauguma straipsnių šiame tinklapyje yra pusiau lietuviški, kur vietoje suprantamo žodžio yra patalpintas užsieninis. Nesvarbu, ar jis lotynų, graikų ar anglų. Žmogus, ypač jaunas, arba vyresnio amžiaus ateina sužinoti, ką reiškia vienas ar kitas dalykas ir randa paaiškinimą su krūva užsienietiškų žodžių. Ar jam pasidaro aiškiau? Prisipažinsiu, kad pakeisčiau kai kuriuos žodžius tame straipsnyje, buvau priverstas naudotis anglų - lietuvių kalbos žodynu. Jei toks žodis, kaip religija yra vienam įprastas, tai kitam jo tiksli reikšmė gali sukelti abejonių, o kai pavartojamas lietuviškas atitikmuo, viskas iš kart pasidaro paprasta ir aišku. Pvz.: žodio natūralus atitikmuo yra ir tikras, tikroviškas, gamtiškas, apčiuopiamas. Visi šie žodžiai yra labai tikslūs, o panaudojus anglišką reiktų dar perskaityti tris sakinius, kad suprastum, kokią prasmę jis turi išvertus į tikrą lietuvišką. (Aurbonavicius)(Aurbonavicius 19:58, 8 kovo 2010 (EET))
- Jie yra panašūs prasme, tačiau kaip kad religijos ir tikėjimo, ar krikštijimo ir pašventinimo atveju kiek skiriasi. Vienas daug bendresnis ir mažiau aiškus nei kitas. Todėl neįsižeiskit bet tokius žaidimus su prasmėm traktuosiu kaip vandalizmus („iš neturėjimo ką veikti“). Nieko asmeniška, tačiau tam ne vieta enciklopedijoje. Geriau imtumėte ir rašytume straipsnius.--Atlantas 20:13, 8 kovo 2010 (EET)
- Malonu, būtų jei prieš ką nors redaguodamas persiskaitytumėt, kas yra enciklopedinis stilius - . Lietuviškoji Vikipedija nėra paprastosios anglų kalbos Vikipedijos atitikmuo, kurioje rašoma paprastais žodžiais. Jūsų keitimai, švelniai tariant, mokslinį tekstą subuitino. O Jūsų sprendimas keisti žodį „krikštynos” į žodį „pašventinimas” yra tiesiog nesuvokiamas protu, trumpai tariant, tai buvo kvaila. Ačiū už dėmesį, ateityje tikiuosi iš Jūsų prasmingesnio indėlio. Snooker (aptar.) 20:35, 8 kovo 2010 (EET)
Kažkaip tik Atlantas ir Snūkeris savo nuomones pripažįsta lyg atstovaudami visai Vikipedijai. Kiek žinau, ne vien aš ar čia pasireiškę naujokai palaiko lietuvybę, bet ir dalis senbuvių, bendro sutarimo nėra. Todėl svačiojimai apie vandalizmus gali būti suprasti tik kaip įžeidinėjimas. Hugo.arg 20:20, 8 kovo 2010 (EET)
- Vandalizmas, kai romuvos puslapyje sakoma krikštyti. Pats žodis krikštijimas yra pašventinimas pagal krikščionių tikėjimo papročius, po kurio žmogus tampa krikščionimi. Žodis kilęs nuo Kristaus vardo tikėjimo. Romuva, kiek žinau, su krikščionybe nieko bendro neturi. Kaip galima panaudoti vieno tikėjimo išsireiškimą kitame. Tas krikštijimas buvo didžiausias nesusipratimas puslapyje. Iki šiol galvojau, jog tai užsispyrimo klausimas, bet dabar matau, kad knygų tikrai paskaityti nekenktų. Su pagarba. (Aurbonavicius)(Aurbonavicius 21:35, 8 kovo 2010 (EET))
Jūs nustebsit sužinojęs, kad čia taip smarkiai prieš lietuvybę kovojantis Atlantas yra parašęs daugumą su senaisiais tikėjimais susijusių straipsnių. O matyt nėra nė Dundulienės skaitęs (nekalbu jau apie Beresnevičių, Vėlių, Eliadę ar dar ką rimtesnio). Hugo.arg 21:47, 8 kovo 2010 (EET)
- Nu jis etnologijos gal ir nestudijavo, kam jam tokius veikalus skaityt.Snooker (aptar.) 22:26, 8 kovo 2010 (EET)
- Tikybą, kiek man žinoma tyrinėja mokslas teologija, o ne etnologija. Nenoriu mokyt ar pasišaipyt, bet štai ir pavyzdys, kaip tarptautinių žodžių vartojimas gali paklaidinti. Aš, tiesą sakant, taip pat teologijos nestudijavau, todėl jei mano įrašą pataisytų kitas žmogus, pirmiausiai pasidomėčiau į kokį žodį pakeitė ir kodėl. Aurbonavicius 22:36, 8 kovo 2010 (EET)
Nesakau, kad reikia būti etnologijos, teologijos ar religijotyros mokslų daktaru, netgi nesakau, kad reikia būti tikinčiuoju, kad būtų galima keisti tos tematikos straipsnius, bet bent jau reikia tuo nuoširdžiai domėtis, būti susipažinus su terminija ir pagrindiniais principais. Hugo.arg 22:45, 8 kovo 2010 (EET)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris