Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti Būtina ištaisyti gramatines klaidas patikrinti rašybą skyrybą stilių ir pan

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka .
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Naudingas idiotas – viešasis asmuo, kuriuo pasinaudojama propagandos tikslais, jam pačiam to nesuvokiant. Sąvokos autorystė paprastai priskiriama Vladimirui Leninui, nors tai nėra įrodyta. Leninas ir Stalinas esą taip vadino Vakarų pasaulio inteligentus, besižavėjusius Sovietų Rusija. Pavyzdžiui, rašytojas George Bernard Shaw, atvykęs į SSRS, patikėjo šios šalies politikos pranašumu ir, grįžęs į Didžiąją Britaniją, šlovino stalinizmo valstybę, kurioje tuo metu šimtai tūkstančių buvo persekiojami ir baudžiami mirties bausme.

Rusų kalba ši frazė jau buvo vartojama 1941 m., ją vartojo sovietų literatūros kritikas . Jis taip apibūdino Nikolajaus Leskovo požiūrį į nihilistų vaidmenį 1863 m. sukilimo atžvilgiu. Nihilistai sukilusiems lenkams esą buvo „tik naudingi idiotai“.

„Naudingo idioto“ sąvoka plačiau imta vartoti po II pasaulinio karo, apibūdinant Sovietų Sąjungos propagandai paveikius politikos, meno, žurnalistikos asmenis, kurie viešai reikšdavo simpatijas SSRS politikai. Ši sąvoka pasitelkiama ir šiais laikais apibūdinant Rusijos propagandos paveikus Vakarų veikėjus.

Išnašos

William Safire: On language New York Times, 12. April 1987

[1] William Safire: On language New York Times, 12. April 1987