Natūralizmas (filosofija)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Natūralizmas filosofijoje gali reikšti du kiek skirtingus dalykus:

• Ontologinis natūralizmas yra filosofinė pozicija, kad visus reiškinius galima paaiškinti remiantis gamtos dėsniais.
• Metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslui yra naudinga aiškinti reiškinius tik gamtos dėsniais.

Natūralizmo rūšys

Ontologiniu arba metafiziniu natūralizmu laikoma pozicija, kad "Gamta yra viskas, kas egzistuoja ir visos pagrindinės tiesos yra gamtos tiesos. " Kitaip tariant, ontologiniai natūralistai mano, kad nieko antgamtiško neegzistuoja.

Daug šiuolaikinių mokslo filosofų naudoja terminą metodologinis natūralizmas arba moksliniais natūralizmas kalbėdami apie metodologinę prielaidą, kad reiškinių aiškinimas yra praktiškas tik tada, kai iškeliamos hipotezes apie natūralias priežastis (pvz., keisti reiškiniai aiškinami specifiniais mechanizmais, o ne neapibrėžtais stebuklais ar antgamtiniais reiškiniais). Kitais žodžiais, metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslinis metodas(kelti hipotezes, testuoti ir kartoti) yra vienintelis efektyvus būdas tirti realybę. Bet metodologinis natūralizmas, priešingai nei ontologinis, neteigia, kad antgamtiškos galios neegzistuoja. Neteigia ir kad egzistuoja.

Istorija

Pirmosios natūralizmo idėjos ir prielaidos buvo iškeltos dar ikisokratikų. Vienas jų buvo Talis Miletietis, kuris yra laikomas mokslo tėvu, nes pirmasis bandė paaiškinti gamtos reiškinius nenaudodamas antgamtinių galių. Ikisokratikų empirinių stebėjimų principai yra labai panašūs į dabartinį natūralizmą.

Kai kurie viduramžių filosofai, nors kartais palikdami dieviškojo įsikišimo galimybę, kritikavo mąstytojus, kurie nuolat mieliau viską aiškino stebuklais, nei ieškojo natūralių paaiškinimų. Natūralistinių studijų entuziazmas atsigavo XVI ir XVII amžiuose. Galileo Galilei buvo vienas svarbiausių šios filosofijos veikėjų ir teigė, kad "gamta niekada nepažeidžia jai priskirtų dėsnių". Izaokas Niutonas, paklaustas, kodėl nemini Dievo savo fizikos tyrinėjimuose, atsakė "Aš neiškeliu hipotezės".

Nuo 1996 m. daugelyje savo straipsnių ir knygų rašė naudodamas terminą metodologinis natūralizmas, norėdamas išaiškinti, kad mokslinis metodas apriboja save natūraliuose paaiškinimuose nedarydamas jokios prielaidos apie antgamtinių galių egzistavimą arba neegzistavimą. Pasak Penocko, mokslas nėra pagrįstas dogmatiniu metafiziniu natūralizmu, kaip teigė kai kurie kreacionistai.

Natūralizmas kaip Epistemologija

Wilardas Van Ormanas Kvinas apibūdino natūralizmą kaip poziciją, kad nėra jokio geresnio metodo vertinti mokslines tiesas negu mokslinis metodas, todėl nėra ir reikalo egzistuoti tokiems abstraktiems mokslams kaip metafizika ar epistemologija. Pasak Kvino, natūralizmas nėra dogmatiškas įsitikinimas, kad modernus mokslo požiūris yra visiškai teisingas. Tai yra tiesiog nuomonė, kad mokslas yra geriausias būdas tyrinėti visatos procesus.

teigė, kad "jei antgamtiškumas yra išmetamas iš mokslo, o iš tikrųjų gamtoje, kaip daugelis pasaulio žmonių mano, yra antgamtinės galių sukeltų reiškinių, tai mokslas niekada nepasieks tiesos. " Kreacionistai taip pat mano ir panašiai argumentuoja, kad antgamtiškos galios be reikalo yra išimtos iš mokslinių teorijų ir natūralistinė koncepcija nėra būtina, kad būtų daromas mokslas.

Penockas mano, kad antgamtinės jėgos ir būtybės yra už natūralaus pasaulio ribų ir todėl nėra suvaržytos gamtos dėsnių. Jos negali padaryti tik logiškai neįmanomų dalykų. "Jei mes galėtume panaudoti žinias apie natūralų pasaulį tam, kad suprastume antgamtines jėgas, jos, pagal apibrėžimą, nebebūtų antgamtinės… Eksperimentams yra būtina kontroliuoti kintamuosius, bet pagal apibrėžimą, mes negalime kontroliuoti antgamtinių būtybių ir jėgų. " Pasak Penocko, leisti mokslui kreipti dėmesį į nestabilias antgamtines jėgas, paverstų mokslininkų užduotį bereikšme.