Dermatophagoides Namų dulkių erkė Dermatophagoides pteronyssinus Mokslinė klasifikacija Karalystė Gyvūnai Animalia Tipas

Dermatophagoides

Namų dulkių erkė
(Dermatophagoides pteronyssinus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Voragyviai ( Arachnida)
Būrys:	Erkės ( Acari)
Šeima:	( Pyroglyphidae)
Gentis:	Namų dulkių erkės ( Dermatophagoides)

Namų dulkių erkės (Dermatophagoides) – sinantropinės erkės (Acari), gyvenančios namų dulkėse.

Kūnas ~0,2–0,4 mm dydžio, peršviečiamas, plika akimi praktiškai nematomas. Namų dulkių erkės patelė išgyvena apie 70 dienų, paskutiniosiomis savo gyvenimo savaitėmis padeda 60–100 kiaušinėlių.

Daugiausiai paplitusi patalynėje, tačiau taip pat aptinkama ant gyvūnų ir žmogaus odos, paukščių ir graužikų lizduose. Minta žmogaus odos epidermiu, kuris nusilupa ir lieka patalynėje. Ant kūno pačios neparazituoja. Jautri temperatūros svyravimams ir veisiasi tik palankiomis sąlygomis. Šioms erkėms veistis būtina ir gana didelė oro drėgmė (>55 proc.), todėl joms gyventi netinkami sausi, gerai vėdinami būstai.

Namų dulkių erkės į žmogaus gyvenamas patalpas dažniausiai patenka su viršutiniais drabužiais. Jų nemažai būna čiužiniuose, kilimuose, minkštų baldų apmušaluose bei minkštuose žaisluose. Vieno tyrimo metu, 84 % tirtų amerikiečių būstų buvo rasta namų dulkių erkių.

Stiprūs alergenai (vadinami DerP1) yra ne tik pačios erkės, jų fragmentai, bet ypač jų veiklos produktai (išmatos ir lavonėliai), kurie įkvepiami su dulkėmis ir gali sukelti alergiją žmogui. Šioms erkėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės.

Sumažinti namų dulkių erkių kiekį patalpose galima dažniau vėdinant, palaikant saulės atokaitoje čiužinius, patalynę, skalbiant >60 °C temperatūroje. Žema temperatūra (iki -70 °C) namų dulkių erkių kiaušinėliams žalos nepadaro. Jų kiekį taip pat galima sumažinti atsisakant tekstilinių paviršių (kilimų, minkštų baldų), kur galėtų kauptis dulkės.

Šaltiniai

Miller, J. D. (23 June 2018). „The Role of Dust Mites in Allergy“. Clinic Rev Allerg Immunol: 1–18.
Открыта коллективная миграция пылевых клещей 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.. membrana.ru
Arbes, Samuel J.; Cohn, Richard D.; Yin, Ming; Muilenberg, Michael L.; Burge, Harriet A.; Friedman, Warren; Zeldin, Darryl C. (2003-02-01). „House dust mite allergen in US beds: Results from the first national survey of lead and allergens in housing“. Journal of Allergy and Clinical Immunology. 111 (2): 408–414.
Lesley Alderman. Who Should Worry About Dust Mites (and Who Shouldn’t), The New York Times, 2011-03-04.
Mahakittikun, V; Boitano, JJ; Ninsanit, P; Wangapai, T; Ralukruedej, K (December 2011). „Effects of high and low temperatures on development time and mortality of house dust mite eggs“. Experimental & Applied Acarology. 55 (4): 339–47.
Dust mite-proof pillow cover: MedlinePlus Medical Encyclopedia Image. MedlinePlus

[2] Miller, J. D. (23 June 2018). „The Role of Dust Mites in Allergy“. Clinic Rev Allerg Immunol: 1–18.

[3] Открыта коллективная миграция пылевых клещей 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.. membrana.ru

[4] Arbes, Samuel J.; Cohn, Richard D.; Yin, Ming; Muilenberg, Michael L.; Burge, Harriet A.; Friedman, Warren; Zeldin, Darryl C. (2003-02-01). „House dust mite allergen in US beds: Results from the first national survey of lead and allergens in housing“. Journal of Allergy and Clinical Immunology. 111 (2): 408–414.

[5] Lesley Alderman. Who Should Worry About Dust Mites (and Who Shouldn’t), The New York Times, 2011-03-04.

[6] Mahakittikun, V; Boitano, JJ; Ninsanit, P; Wangapai, T; Ralukruedej, K (December 2011). „Effects of high and low temperatures on development time and mortality of house dust mite eggs“. Experimental & Applied Acarology. 55 (4): 339–47.

[7] Dust mite-proof pillow cover: MedlinePlus Medical Encyclopedia Image. MedlinePlus