NajadėAtradimasAtradėjas Voyager 2Atrastas 1989 m rugsėjis Orbitos charakteristikosDidžioji pusašė 48 227 kmEkscentricit

**Najadė**
Atradimas

Atradėjas	Voyager 2
Atrastas	1989 m. rugsėjis
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	48 227 km
Ekscentricitetas	0,0004
Apskriejimo periodas	0,2943958 d.
Posvyris	4,75° (į Neptūno ekvat.)
Planetos palydovas	Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo	96 × 60 × 52 km
Masė	~1,9×10¹⁷ kg
Vidutinis tankis	~1,2 g/cm³
Ašies posvyris	0
Albedas	0,07
Paviršiaus temperatūra	vid: ~51 K

Graikų mitologijoje – Najadės.

Najadė (an. Naiad; gr. Ναϊάδ-ες) arba Neptūnas III – arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.

Atradimas

Palydovas atrastas 1989 m. rugsėjo mėnesį erdvėlaivio Voyager 2, praskriejusio pro Neptūną, darytose nuotraukose. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 6 pavadinimas. Vėliau pavadintas šaltinių ir upelių nimfų – najadžių – vardu.

Kilmė

Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti dėl didžiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos.

Tyrimai

Po Voyager 2 skrydžio, Neptūno sistema buvo intensyviai tiriama antžeminėse observatorijose ir Hablo kosminiu teleskopu. 2002–2003 m. pasitelkiant adaptyviąją optiką buvo aptikti keturi didžiausi vidiniai planetos palydovai. Padarytose nuotraukose Najadės nebuvo.

Hablo teleskopo pagalba, gebančio užfiksuoti visus žinomus palydovus, Najadė taip pat nebuvo rasta. Manoma, jog dėl to kaltos didelės klaidos apskaičiuotose Najadės – palydovo koordinačių dangaus sferoje lentelė, kuri sudaroma tam tikram laikotarpiui.

Šaltiniai

Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.
F. Marchis ir kiti, „Neptunian Satellites observed with Keck AO system“, 2004. American Astronomical Society, DDA meeting #35, #07.08; Bulletin of the American Astronomical Society, Vol. 36, p.860
M. R. Showalter ir kiti, „The Rings of Neptune and Uranus in the Hubble Space Telescope“, 2005 rugpjūtis. American Astronomical Society, DPS meeting #37, #66.09; Bulletin of the American Astronomical Society, Vol. 37, 772.

[1] Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.

[Karkoschka-2] E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.

[3] D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.

[4] F. Marchis ir kiti, „Neptunian Satellites observed with Keck AO system“, 2004. American Astronomical Society, DDA meeting #35, #07.08; Bulletin of the American Astronomical Society, Vol. 36, p.860

[5] M. R. Showalter ir kiti, „The Rings of Neptune and Uranus in the Hubble Space Telescope“, 2005 rugpjūtis. American Astronomical Society, DPS meeting #37, #66.09; Bulletin of the American Astronomical Society, Vol. 37, 772.