Nacionalinis miškasodis

Manoma, kad šis straipsnis turi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikia perrašyti. Straipsnio turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad, norint pritaikyti enciklopedijai, jį reikia iš esmės perrašyti. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar . Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Nacionalinis miškasodis
Nacionalinio miškasodžio dalyviai 2022 metais

Nacionalinis miškasodis – kasmetinė medžių sodinimo visoje Lietuvos teritorijoje iniciatyva, prie kurios jungiasi savanoriai ir miškininkai. Kiekvienų metų balandžio mėnesį miškasodis vyksta visose Valstybinių miškų Urėdijos teritorijose.  Nacionalinį miškasodį 2016 metais iniciavo tuometinis Aplinkos viceministras Linas Jonauskas kartu su Aplinkos ministerija.

Nacionalinis miškasodis – vienas iš didžiausių renginių, skirtų paminėti Žemės mėnesiui, kuris prasideda kovo 20-ąją – Pavasario lygiadienį – ir baigiasi balandžio 22 d., kai švenčiama Tarptautinė motinos Žemės diena. Atsiliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi, Lietuva 1992 m. tapo Žemės globėja. Kasmet beveik 200 pasaulio šalių Žemės mėnesį žmonės raginami vienytis ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo.

Istorija

Medžių sodinimo šventės XX a. pradžioje

XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas kartu su žmona Honorata organizavo „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.

T. Ivanauskas siekė, kad visuomenė daugiau bendrautų su miškininkais, susipažintų su jų atliekamu darbu, suprastų miškininko profesijos reikalingumą, saugotų ir mylėtų mišką.

1920–1921 m. T. Ivanausko ir jo žmonos iniciatyva Kaune pradėtos rengti medžių sodinimo, inkilų kėlimo talkos. Jie taip pat organizavo pirmąją .

Per medžių sodinimo „šventes“ buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. Išlikusiose talkų nuotraukose matoma, kad jų metu grojo dūdų orkestras, o darbams vadovaujantis T. Ivanauskas ir gamtoje buvo profesoriumi – buvo apsirengęs šventiškai: su baltais marškiniais, kaklaraiščiu, skrybėliuku.

Pradėti sodinti Europos miškai

2003 m. balandžio 23 d., prie Lazdijų sienos perėjimo punkto, kur 1990 m. rugpjūčio 23 d., minint Ribentropo-Molotovo pakto 51-ąsias metines, Sąjūdis surengė Europos kelio akciją, simbolizavusią Baltijos valstybių grįžimą į Europą (nors jau buvo praėję 8 mėnesiai nuo nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo, sieną su Lenkija vis dar kontroliavo Sovietų sąjungos pasieniečiai), pasodintas Europos miškas.

Jis, kaip anuomet skelbta, simbolizavo Lietuvos grįžimą į Europą ir buvo pasodintas tarp Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo Atėnuose balandį ir gegužę vykusio referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą. 18 hektarų plote talkininkai pasodino 80 tūkst. pušelių ir 10 ąžuolų, simbolizavusių 10 narystės ES tuo metu siekusių valstybių.

2004 m. iniciatyvos sodinti Europos mišką ėmėsi LR Seimas su Generaline miškų urėdija. Kaišiadorių rajone, Paparčių girininkijoje politikai, Seimo darbuotojai su šeimomis, miškininkai sodino Europos mišką, kuriame medžiai buvo sodinami taip, kad išryškėtų Lietuvos kontūrai.

Europos miško sodinimas 2004-aisiais buvo itin sėkmingas – prigijo net 99,4 proc. sodinukų, 2013 m. prigijo 86 proc., 2014 m. – 91 proc. 2015 metais politikai, Seimo kanceliarijos, kitų institucijų darbuotojai, žurnalistai Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje, Kaišiadorių rajone, pasodino Europos mišką, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškų urėdija suorganizuoto renginio dalyviai daugiau kaip 6 ha būsimo miško plotą apsodino pušų, vinkšnų, beržų, eglių ir klevų sodinukais.

Šiuolaikinis nacionalinis miškasodis

2016 metais tuometinis Aplinkos viceministras Linas Jonauskas inicijavo Nacionalinį miškasodį. Miškasodis tais metais buvo suorganizuotas pirmą kartą ir vyko 42 Lietuvos miškų urėdijose.

Akcijos metu siekta užsodinti apie 100 hektarų naujų miškų ir pasodinti pusę milijono medelių. Sodinti mišką buvo kviečiami ir pavieniai gyventojai, ir bendruomenės, ir organizacijos, ir įmonių kolektyvai.

Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ duomenimis, per pirmąjį Nacionalinį miškasodį 2016 metų balandžio 16 dieną apsodintas iki tol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro, kuriame pasodinta beveik pusė milijono medelių.

2017 metais vykusiame Nacionaliniame miškasodyje atkurta 66,2 hektarai miško. Rekordo nebuvo siekta.

2018 metais Nacionalinio miškasodžio metu buvo apsodinta 100 hektarų miško. Aplinkos ministerijos teigimu, ne mažiau reikšmingas pasiekimas – net keliose Lietuvos vietose pasodintos šimto ąžuolų giraitės.

2019 metais vykęs Nacionalinis miškasodis sukvietė beveik du tūkstančius gyventojų sodinti miško. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiai dienai buvo paruošę apie 400 tūkst. eglės, pušies, ąžuolo, beržo ir kitų rūšių medžių sodmenų, kuriais buvo apsodinta 100 hektarų miško.

2020–2021 metais dėl viruso pandemijos Nacionalinis miškasodis nebuvo organizuojamas.

2022 metais balandžio 23 dieną vyko didžiausia iš visų iki tol buvusių miško sodinimo talkų. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose buvo įveistas rekordinis plotas naujų miškų – 675 ha. Naujai įveisiamuose miškų plotuose buvo pasodinta virš 2 mln. įvairių rūšių medelių.

2023 metais balandžio 29 dieną vykusiame Nacionaliniame miškasodyje pasodinta 2,8 mln. medelių – tiek, kiek Lietuvoje gyventojų. Daugiausia sodintojų, kaip ir kasmet, sulaukta šalia didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Statistika

Pasodinta hektarų miško:

2016: 80,53 ha.

2017: 66,2 ha.

2018: 100 ha.

2019: 100 ha.

2020: neįvyko dėl pandemijos.

2021: neįvyko dėl pandemijos.

2022: 675 ha.

2023: 800 ha.

Išnašos

1. Ryškus, Eligijus (2016-04-23). Kuriama gera tradicija – Nacionalinis susivienijimas už žalesnę Lietuvą. Švenčionių kraštas. Nuoroda tikrinta 2024-04-02
2. Bernardinai.lt (2016-04-15). Per nacionalinį miškasodį sieks Lietuvos rekordo.[1] Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-04-02
3. Kaunodiena.lt. (2011-02-11). Iškiliausias tarpukario kaunietis: pristatome Tadą Ivanauską. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
4. Banaitienė, Daiva (2018-11-11). "Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai"[2]. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
5. Sadauskas, Romas. (2019-06-05). "„Geležinės uždangos“ likučiai Lietuvoje: spygliuota tvora ir paslaptingas kelias suveikia geriau nei laiko mašina". [3] Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
6. Mačiulienė, Loreta (2013-05-12). "Šeštadienį pasodintas Europos miškas". [4] Panorama. Nuoroda tikrinta 2024-04-02
7. Zeleniakas, Artūras (2018-04-28). "Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai sodina mišką"[5]. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
8. 15min.lt (2017-04-08). "Šalies urėdijose rengiamas nacionalinis miškasodis".[6]15min. Nuoroda tikrinta 2024-04-02
9. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija. (2017-04-10). "GMU: „Nacionaliniame miškasodyje 2017“ atkurta 66.2 hektaro miško". [7] Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija. Nuoroda tikrinta 2024-04-02
10. BNS (2018-04-28). "Tradiciniame miškasodyje – šimtmečio ąžuolų giraitės".[8] lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
11. Diena.lt (2019-05-01). "Pasodinta šimtai tūkstančių sodmenų, dabar laukiama lietaus". [9] Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
12. Elta (2022-04-23). "Premjerė prisijungė prie Nacionalinio miškasodžio".[10] Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.
13. Elta (2023-04-29). "Per nacionalinį miškasodį šiemet pasodinta 2,8 mln. medelių". [11] Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-04-02.