Nacionalinis susivienijimas Rassemblement nationalPirmininkasJordan BardellaVicepirmininkaiSteeve Briois Louis Aliot Dav

Svetainė
Nacionalinis susivienijimas Rassemblement national

Pirmininkas	Jordan Bardella
Vicepirmininkai	Steeve Briois Louis Aliot David Rachline
Įkūrėjas	Jean-Marie Le Pen
Įkurta	1972 m. spalio 5 d. (1972-10-05)
Būstinė	76–78 Rue des Suisses, 92000 Nanteras, Aukštutinė Sena
Narių skaičius	83 000
Politinė ideologija	(Prancūzų nacionalizmas) Nacionalinis konservatizmas Ekonominis nacionalizmas Suverenizmas Protekcionizmas Dešinysis populizmas Prieš imigraciją Euroskepticizmas
Politinė pozicija	(Kraštutiniai dešinieji)
Europos narystė	Tapatybės ir demokratijos frakcija
Partijos spalvos	Mėlyna
Nacionalinė Asamblėja	89 / 577
Senatas	0 / 348
Europos Parlamentas	19 / 79
Regiono tarybos pirmininkavimas	0 / 17
Regiono tarybos nariai	252 / 1758
Departamento tarybos pirmininkavimas	0 / 101
Departamento tarybos nariai	26 / 4108
rassemblementnational.fr

Nacionalinis susivienijimas (pranc. Rassemblement national, RN), iki 2018 m. žinomas kaip Nacionalinis frontas (pranc. Front national, FN) – Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politinė partija. Tai prieš imigraciją nusiteikusi partija, pasisakanti už reikšmingą legalios imigracijos mažinimą ir prancūzų tapatybės apsaugą bei griežtesnę nelegalios imigracijos kontrolę. Partija priešinosi Europos Sąjungai (ES) ir jos pirmtakėms. Ji taip pat remia Prancūzijos ekonominį intervencionizmą, protekcionizmą, taip pat visiško nepakantumo politiką teisėtvarkoje.

Ideologija ir tikslai

Nacionalinis susivienijimas siekia puoselėti tradicines vertybes, remti regionų kultūrinį savitumą, pasisako už didesnę Prancūzijos nepriklausomybę nuo Europos Sąjungos ir išstojimą iš euro zonos (grįžtant prie ankstesnės nacionalinės valiutos franko), mirties bausmės sugrąžinimą, protekcionizmą ekonomikoje, saugantį nuo pigaus importo. Partija aršiai priešinasi imigracijai, pirmiausia iš musulmoniškų Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių.

Veikla

Partija buvo įkurta 1972 m., siekiant suvienyti Prancūzijos nacionalistinį judėjimą. Jos politinės pažiūros yra nacionalistinės ir antiglobalistinės. Jean-Marie Le Pen įkūrė partiją ir buvo jos lyderis iki savo atsistatydinimo 2011 m. Nors pirmuosius dešimt metų partija kovojo kaip nežymi kraštutinė jėga, nuo 1984 m. ji buvo pagrindinė (prancūzų nacionalizmo) jėga. Partija iškėlė kandidatą visuose prezidento rinkimuose. 2002 m. Jean-Marie pirmame ture užėmė antrąją vietą, tačiau antrajame gerokai nusileido išrinktam prezidentui Jacques Chirac. Jo dukra Marine Le Pen 2012 m. buvo išrinkta eiti partijos lyderės pareigas. 2017 m. ji laikinai pasitraukė, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo kandidatūrą į prezidentus.

Nors jos tėvą žiniasklaida pravardžiavo „Respublikos velniu“ ir piktinosi dėl neapykantos kurstymo, įskaitant Holokausto neigimą ir islamofobiją, Marine Le Pen vykdė partijos „de-demonizacijos“ politiką, švelnindama jos įvaizdį. Marine Le Pen stengėsi ištraukti partiją iš kraštutinių dešiniųjų kultūrinių šaknų ir normalizuoti, suteikdama jai valdymo kultūrą ir smerkdama radikalius narius, tokius kaip jos tėvas, kuris buvo suspenduotas, o paskui pašalintas iš partijos 2015 m.2011 m. ją išrinkus partijos lydere, FN populiarumas išaugo. Iki 2015 m. FN įsitvirtino kaip viena pagrindinių politinių partijų Prancūzijoje.

2018 m. FN kongrese Marine Le Pen pasiūlė pervadinti partiją į „Rassemblement national“ (Nacionalinis susivienijimas) ir tai buvo padaryta po partijos narių balsavimo. Anksčiau buvęs labai euroskeptiškas, naujasis Nacionalinis susivienijimas 2019 m. pakeitė politiką, nusprendęs agituoti už ES reformą, o ne pasitraukti iš jos ir palikti eurą kaip pagrindinę Prancūzijos valiutą (kartu su CFP franku kai kurioms užjūrio bendrijoms).2021 m. Le Pen paskelbė norinti likti Šengeno erdvėje, motyvuodama „prisirišimu prie europietiškos dvasios“, tačiau palikti laisvą judėjimą tik Europos Sąjungos piliečiams, o ne trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems ar nelegaliai esantiems Šengeno šalyse.

Rinkimų rezultatai

Nacionalinė Asamblėja

Rinkimai	Lyderis	I turo balsai	%	II turo balsai	%	Vietos	+/–
Nacionalinė Asamblėja
1973	Jean-Marie Le Pen	108 616	0,5%	—	—	0 / 491
1978		82 743	0,3%	—	—	0 / 491
1981		44 414	0,2%	—	—	0 / 491
1986		2 703 442	9,6%	—	—	35 / 573	35
1988		2 359 528	9,6%	—	—	1 / 577	34
1993		3 155 702	12,7%	1 168 143	5,8%	0 / 577	1
1997		3 791 063	14,9%	1 435 186	5,7%	1 / 577	1
2002		2 873 390	11,1%	393 205	1,9%	0 / 577	1
2007		1 116 136	4,3%	17 107	0,1%	0 / 577
2012	Marine Le Pen	3 528 373	13,6%	842 684	3,7%	2 / 577	2
2017	Marine Le Pen	2 990 454	13,2%	1 590 858	8,8%	8 / 577	6
2022	Jordan Bardella	4 248 626	18,7%	3 589 465	17,3%	89 / 577	81

Prezidentas

Rinkimai	Kandidatas	I turas			II turas			Rezultatas
Rinkimai	Kandidatas	Balsai	%	Vieta	Balsai	%	Vieta	Rezultatas
	Jean-Marie Le Pen	190 921	0,75	7	—			Pralaimėta
	Nedalyvavo
1988	Jean-Marie Le Pen	4 375 894	14,39	4	—			Pralaimėta
1995		4 570 838	15,00	4	—
2002		4 804 713	16,86	2	5 525 032	17,70	2
2007		3 834 530	10,44	4	—
2012	Marine Le Pen	6 421 426	17,90	3	—
2017		7 678 491	21,30	2	10 638 475	33,90	2
2022		8 133 828	23,15	2	13 288 686	41,45	2

Regionų tarybos

Rinkimai	Lyderis	I turo balsai	%	II turo balsai	%	Vietos	Tarybos pirmininkavimas	Laimėjusi partija	Poz.
Regionų tarybos
1986	Jean-Marie Le Pen	2 654 390	9,7%	—	—	137 / 1880	0 / 26	Sąjunga už Prancūzijos Demokratiją	4-a
1992		3 396 141	13,9%	—	—	239 / 1880	0 / 26	Susivienijimas už Respubliką	3-ia
1998		3 270 118	15,3%	—	—	275 / 1880	0 / 26	Susivienijimas už Respubliką
2004		3 564 064	14,7%	3 200 194	12,4%	156 / 1880	0 / 26	Socialistų partija
2010		2 223 800	11,4%	1 943 307	9,2%	118 / 1749	0 / 26	Socialistų partija
2015	Marine Le Pen	6 018 672	27,7%	6 820 147	27,1%	358 / 1722	0 / 18	Respublikonai
2021	Marine Le Pen	2 743 497	18,7%	2 908 253	19,1%	252 / 1926	0 / 18	Leftistų sąjunga + „Ekologai“

Europos Parlamentas

Rinkimai	Lyderis	Europos aljansas	Balsai	%	Vietos	+/–	Laimėjusi partija	Poz.
Europos Parlamentas Taip pat žr. Europos Parlamento rinkimai
1984	Jean-Marie Le Pen	DR	2 210 334	11,0%	10 / 81	10	Sąjunga už Prancūzijos Demokratiją	4-a
1989		DR	2 129 668	11,7%	10 / 81			3-ia
1994		NI	2 050 086	10,5%	11 / 87	1		5-a
1999		TGI	1 005 113	5,7%	5 / 87	6	Socialistų partija	8-a
2004		NI	1 684 792	9,8%	7 / 78	2	Socialistų partija	4-a
2009		EURONAT	1 091 691	6,3%	3 / 74	4	Sąjunga už liaudies judėjimą	6-a
2014	Marine Le Pen	EAF	4 712 461	24,9%	24 / 74	21	Nacionalinis frontas	1-a
2019	Jordan Bardella	ID	5 286 939	23,3%	23 / 79	1	Nacionalinis frontas	1-a

Pastabos

RN yra laikomas radikaliųjų dešiniųjų dalimi.

Šaltiniai

„Vive la difference – has France's Front National changed?“. BBC News. 5 December 2015. iš originalo 17 July 2018. Nuoroda tikrinta 21 June 2018.
„RN - Rassemblement National“. Rassemblement National. 12 April 2022. iš originalo 2022-04-13. Nuoroda tikrinta 2022-04-12.
Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe. Suarchyvuota iš originalo 17 October 2012. Nuoroda tikrinta 23 June 2014.
Jens Rydgren (2008). „France: The Front National, Ethnonationalism and Populism“. Twenty-First Century Populism. Link.springer.com. pp. 166–180. doi:10.1057/9780230592100_11. ISBN .
'The nation state is back': Front National's Marine Le Pen rides on global mood 28 July 2017 iš Wayback Machine projekto.. The Guardian. Author – Angelique Chrisafis. Published 18 September 2016. Nuoroda tikrinta 2 June 2017.
„Jean-Yves Camus“. Lefigaro.fr. 13 April 2015. iš originalo 7 August 2016. Nuoroda tikrinta 5 July 2021.
„Macron-Le Pen face-off: EU supporter vs. economic nationalist“. 23 April 2017. iš originalo 10 July 2021. Nuoroda tikrinta 5 July 2021.
„Economic Voting and the national Front: Towards a Subregional Understanding of the Extreme-Right“ (PDF). Politics.as.nyu.edu. (PDF) iš originalo 24 September 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
. Enquete&Debat. 23 September 2014. Suarchyvuotas originalas 7 March 2016.
John Lichfield (26 May 2014). „European elections 2014: Marine Le Pen's Front National victory in France is based on anguish, rage and denial“. The Independent. London. iš originalo 25 September 2015. Nuoroda tikrinta 25 August 2014.
What does France's National Front stand for? 20 December 2015 iš Wayback Machine projekto. . Published 28 May 2014. Nuoroda tikrinta 17 April 2017.
„Depuis 2011, le FN est devenu "protectionniste au sens large"“. Liberation. 21 April 2014. iš originalo 27 September 2015. Nuoroda tikrinta 9 August 2014.
Taylor, Adam (8 January 2015). „French far-right leader seeks to reintroduce death penalty after Charlie Hebdo attack“. The Washington Post. iš originalo 7 July 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
. Front National. Suarchyvuotas originalas 7 August 2013. Nuoroda tikrinta 1 January 2015.
European far right hails Brexit vote 6 May 2017 iš Wayback Machine projekto.. The Guardian. Author – Angelique Chrisafis. Published 24 June 2016. Nuoroda tikrinta 25 May 2017.
Davies 2012, pp. 46–55.
Nacionalinis susivienijimas. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-04-10.
Shields 2007, p. 229.
DeClair 1999, pp. 46, 56 and 71.
„Marine Le Pen temporarily steps down as Front National leader to concentrate on presidential bid“. The Independent. iš originalo 6 September 2017. Nuoroda tikrinta 5 September 2017.
Craw, Victoria (23 January 2015). „Marine Le Pen National Front leader | Who is Marine Le Pen?“. News.com.au. iš originalo 23 January 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
„Jean-Marie Le Pen fined again for dismissing Holocaust as 'detail'“. theguardian. 6 April 2016. iš originalo 23 March 2021. Nuoroda tikrinta 16 September 2019.
„Jean-Marie Le Pen condamné pour incitation à la haine raciale“. Le Monde.fr. lemonde.fr. 24 February 2005. iš originalo 25 February 2021. Nuoroda tikrinta 16 September 2019.
. Policy-network.net. 22 January 2015. Suarchyvuotas originalas 15 February 2018. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
„France National Front: Jean-Marie Le Pen suspended“. BBC News. 4 May 2015. iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 21 June 2018.
„Jean-Marie Le Pen, exclu du Front national, fera "bien évidemment" un recours en justice“. L'Express. 20 August 2015. iš originalo 8 December 2015. Nuoroda tikrinta 9 December 2015.
. openeurope.org.uk. 23 March 2015. Suarchyvuotas originalas 19 November 2015. Nuoroda tikrinta 17 June 2015.
John Lichfield (1 March 2015). „Rise of the French far right: Front National party could make sweeping gains at this month's local elections“. The Independent. London. iš originalo 25 September 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
. France24.com. Suarchyvuotas originalas 13 June 2018. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.
Barbière, Cécile (2019-04-16). „Le Pen's Rassemblement National revises stance towards EU and the euro“. euractiv.com (britų anglų). iš originalo 25 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.
„Après l'euro et le Frexit, nouveau revirement européen de Marine Le Pen“. Le HuffPost (prancūzų). 2021-01-29. iš originalo 21 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.
„Marine Le Pen n'envisage plus de suspendre les accords de Schengen“. 20minutes.fr (prancūzų). iš originalo 19 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.
Shields 2007, p. 319.
„France: Elections 1990–2010“. European Election Database. iš originalo 24 February 2017. Nuoroda tikrinta 6 September 2011.
„Résultat des élections Régionales 1998“ (prancūzų). . iš originalo 29 October 2021. Nuoroda tikrinta 19 November 2021.
„Résultat des élections Régionales 2004“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2021-11-19.
„Résultat des élections Régionales 2010“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 20 March 2012. Nuoroda tikrinta 19 November 2021.
„Résultat des élections Régionales 2015“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 20211-11-19. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= ()
„Résultat des élections Régionales 2021“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 7 November 2021. Nuoroda tikrinta 6 September 2011.
„Résultats de l'élection présidentielle 2017“. Elections.bfmtv.com. Nuoroda tikrinta 2022-02-27.
„Mes démarches / A votre service – Ministère de l'Intérieur“ (prancūzų). Elections.interieur.gouv.fr. iš originalo 29 May 2014. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

Literatūra

Davies, Peter (2012). The National Front in France: Ideology, Discourse and Power. Routledge. ISBN .
DeClair, Edward G. (1999). Politics on the Fringe: The People, Policies, and Organization of the French National Front. Duke University. ISBN .
Shields, James (2007). The Extreme Right in France: From Pétain to Le Pen. . ISBN .

Nuorodos

Oficiali svetainė (prancūzų k.)

[16] RN yra laikomas radikaliųjų dešiniųjų dalimi.

[1] „Vive la difference – has France's Front National changed?“. BBC News. 5 December 2015. iš originalo 17 July 2018. Nuoroda tikrinta 21 June 2018.

[2] „RN - Rassemblement National“. Rassemblement National. 12 April 2022. iš originalo 2022-04-13. Nuoroda tikrinta 2022-04-12.

[PEE-3] Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe. Suarchyvuota iš originalo 17 October 2012. Nuoroda tikrinta 23 June 2014.

[4] Jens Rydgren (2008). „France: The Front National, Ethnonationalism and Populism“. Twenty-First Century Populism. Link.springer.com. pp. 166–180. doi:10.1057/9780230592100_11. ISBN .

[theguardian1-5] 'The nation state is back': Front National's Marine Le Pen rides on global mood 28 July 2017 iš Wayback Machine projekto.. The Guardian. Author – Angelique Chrisafis. Published 18 September 2016. Nuoroda tikrinta 2 June 2017.

[6] „Jean-Yves Camus“. Lefigaro.fr. 13 April 2015. iš originalo 7 August 2016. Nuoroda tikrinta 5 July 2021.

[7] „Macron-Le Pen face-off: EU supporter vs. economic nationalist“. 23 April 2017. iš originalo 10 July 2021. Nuoroda tikrinta 5 July 2021.

[8] „Economic Voting and the national Front: Towards a Subregional Understanding of the Extreme-Right“ (PDF). Politics.as.nyu.edu. (PDF) iš originalo 24 September 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[E&D-9] . Enquete&Debat. 23 September 2014. Suarchyvuotas originalas 7 March 2016.

[10] John Lichfield (26 May 2014). „European elections 2014: Marine Le Pen's Front National victory in France is based on anguish, rage and denial“. The Independent. London. iš originalo 25 September 2015. Nuoroda tikrinta 25 August 2014.

[11] What does France's National Front stand for? 20 December 2015 iš Wayback Machine projekto. . Published 28 May 2014. Nuoroda tikrinta 17 April 2017.

[Protec-12] „Depuis 2011, le FN est devenu "protectionniste au sens large"“. Liberation. 21 April 2014. iš originalo 27 September 2015. Nuoroda tikrinta 9 August 2014.

[13] Taylor, Adam (8 January 2015). „French far-right leader seeks to reintroduce death penalty after Charlie Hebdo attack“. The Washington Post. iš originalo 7 July 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[Anti-mass_immigration-14] . Front National. Suarchyvuotas originalas 7 August 2013. Nuoroda tikrinta 1 January 2015.

[15] European far right hails Brexit vote 6 May 2017 iš Wayback Machine projekto.. The Guardian. Author – Angelique Chrisafis. Published 24 June 2016. Nuoroda tikrinta 25 May 2017.

[FOOTNOTEDavies201246–55-17] Davies 2012, pp. 46–55.

[18] Nacionalinis susivienijimas. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-04-10.

[FOOTNOTEShields2007229-19] Shields 2007, p. 229.

[FOOTNOTEDeClair199946,_56_and_71-20] DeClair 1999, pp. 46, 56 and 71.

[auto-21] „Marine Le Pen temporarily steps down as Front National leader to concentrate on presidential bid“. The Independent. iš originalo 6 September 2017. Nuoroda tikrinta 5 September 2017.

[22] Craw, Victoria (23 January 2015). „Marine Le Pen National Front leader | Who is Marine Le Pen?“. News.com.au. iš originalo 23 January 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[23] „Jean-Marie Le Pen fined again for dismissing Holocaust as 'detail'“. theguardian. 6 April 2016. iš originalo 23 March 2021. Nuoroda tikrinta 16 September 2019.

[24] „Jean-Marie Le Pen condamné pour incitation à la haine raciale“. Le Monde.fr. lemonde.fr. 24 February 2005. iš originalo 25 February 2021. Nuoroda tikrinta 16 September 2019.

[25] . Policy-network.net. 22 January 2015. Suarchyvuotas originalas 15 February 2018. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[26] „France National Front: Jean-Marie Le Pen suspended“. BBC News. 4 May 2015. iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 21 June 2018.

[27] „Jean-Marie Le Pen, exclu du Front national, fera "bien évidemment" un recours en justice“. L'Express. 20 August 2015. iš originalo 8 December 2015. Nuoroda tikrinta 9 December 2015.

[28] . openeurope.org.uk. 23 March 2015. Suarchyvuotas originalas 19 November 2015. Nuoroda tikrinta 17 June 2015.

[29] John Lichfield (1 March 2015). „Rise of the French far right: Front National party could make sweeping gains at this month's local elections“. The Independent. London. iš originalo 25 September 2015. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[30] . France24.com. Suarchyvuotas originalas 13 June 2018. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.

[31] Barbière, Cécile (2019-04-16). „Le Pen's Rassemblement National revises stance towards EU and the euro“. euractiv.com (britų anglų). iš originalo 25 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.

[32] „Après l'euro et le Frexit, nouveau revirement européen de Marine Le Pen“. Le HuffPost (prancūzų). 2021-01-29. iš originalo 21 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.

[33] „Marine Le Pen n'envisage plus de suspendre les accords de Schengen“. 20minutes.fr (prancūzų). iš originalo 19 February 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.

[FOOTNOTEShields2007319-34] Shields 2007, p. 319.

[eed-35] „France: Elections 1990–2010“. European Election Database. iš originalo 24 February 2017. Nuoroda tikrinta 6 September 2011.

[36] „Résultat des élections Régionales 1998“ (prancūzų). . iš originalo 29 October 2021. Nuoroda tikrinta 19 November 2021.

[37] „Résultat des élections Régionales 2004“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2021-11-19.

[38] „Résultat des élections Régionales 2010“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 20 March 2012. Nuoroda tikrinta 19 November 2021.

[39] „Résultat des élections Régionales 2015“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 20211-11-19. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= ()

[40] „Résultat des élections Régionales 2021“ (prancūzų). Minister of the Interior. iš originalo 7 November 2021. Nuoroda tikrinta 6 September 2011.

[41] „Résultats de l'élection présidentielle 2017“. Elections.bfmtv.com. Nuoroda tikrinta 2022-02-27.

[42] „Mes démarches / A votre service – Ministère de l'Intérieur“ (prancūzų). Elections.interieur.gouv.fr. iš originalo 29 May 2014. Nuoroda tikrinta 31 March 2015.