Mėžionių pilkapynas

Mėžionių pilkapynas
[[Image:|250px]]
Mėžionių pilkapynas
Koordinatės	55°04′47″š. pl. 26°03′23″r. ilg. / 55.0798412°š. pl. 26.0564804°r. ilg. / 55.0798412; 26.0564804
Vieta	Švenčionių rajonas
Seniūnija	Cirkliškio seniūnija
Naudotas	IV a. pabaiga – V a.
Tirtas	1894, 1934, 1999 m.
Registro Nr.	A1087

Mėžionių arba Paulinavo pilkapynas – pilkapynas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Mėžionių kaimo, 0,6 km į šiaurę nuo Paulinavo dvarvietės, 0,6 km į šiaurę ir 0,3 km į vakarus nuo dešiniojo kranto, Švenčionėlių miškų urėdijos Modžiūnų girininkijos Paulinavo miške, abipus kvartalinės proskynos, skiriančios 4 ir 66 kvartalus.

Tyrimai

XIX a. pabaigoje buvo apie 16 pilkapių. Sampilai buvo 5–11 m skersmens, iki 1,3 m aukščio su akmenų vainikais, apjuosti grioviais. 1894 m. Fiodoras Pokrovskis ištyrė 7 pilkapius, kitus – 1934 m. Varšuvos universiteto Lenkijos archeologijos katedra, vadovas Vlodzimežas Antonievičius. 1999 m. tyrė (Vilniaus universitetas).

Mirusieji laidoti duobėse po sampilu, nedeginti, kiekviename pilkapyje po 1–6 žmones. Radiniai: aprangos detalės, papuošalai (žalvarinės antkaklės, emaliuotos segės ir kabučiai), darbo įrankiai (geležiniai kirviai, ylos, peiliai), kiti dirbiniai. Pilkapynas datuojamas IV a. pabaiga – V a. Pirmuosius radinius saugo ir Sankt Peterburgo Ermitažas, vėlesniuosius – .

Šaltiniai

1. Tyrinėjimai Mėžionių (Paulinavo) pilkapyne 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 1998 ir 1999 m. V., 2000. P. 180-181.
2. . Mėžionių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 17 psl.