Mychaila Podoliakas

Mychaila Podoliakas ukr. Михайло Подоляк
Mychaila Podoliakas 2022 m.
Gimė	1972 m. vasario 16 d. (52 metai)  Ukrainos TSR, Lvovas
Išsilavinimas	Minsko medicinos institutas
Vikiteka	Mychaila Podoliakas

Mychaila Podoliakas (ukr. Михайло Михайлович Подоляк, g. 1972 m. vasario 16 d. Lvove, Ukrainoje) – Ukrainos politikas ir žurnalistas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas.

Biografija

Vaikystę praleido Lvove ir Novovolynske. Nuo 1989 m. gyveno Baltarusijoje, baigė Minsko medicinos institutą. Dirbo žurnalistu įvairiuose Baltarusijos leidiniuose. 2004 m. buvo opozicijos laikraščio „Vremia“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 2004 m. birželį Baltarusijos valdžios apkaltintas veikla, „prieštaraujančia valstybės saugumo interesams“, ištremtas iš šalies. Grįžo į Ukrainą. 2005 m. buvo laikraščio „Ukrainska Hazeta“ vyriausiasis redaktorius. 2005 m. birželį paskelbė straipsnį „Paskutinė vakarienė“ apie kandidato į prezidentus Viktoro Juščenkos nuodijimą 2004 m. 2006 m. pradėjo dirbti Ukrainos internetiniame leidinyje „Obozrevatel“ laisvu žurnalistu. Tuo pačiu metu tapo leidinio savininko, politiko ir verslininko Mychailos Brodskio patarėju. 2011 m. gruodį paskirtas leidinio vyriausiuoju redaktoriumi.

2020 m. balandį paskirtas Ukrainos Prezidento administracijos vadovo patarėju ir administracijos „antikriziniu vadovu“. Atsako už Prezidento administracijos informacijos politiką, pataria prezidentui Volodimyrui Zelenskiui, paruošia vyriausybės ministrus laidoms žiniasklaidoje, suderindamas jų tėzes su prezidento pozicija.

2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, buvo Ukrainos delegacijos sudėtyje taikos deryboms su Rusijos Federacija.

Pripažinimas

Žurnalo „Focus“ vertinimu, 2020 m. gruodį M. Podoliakas buvo 100 įtakingiausių ukrainiečių sąrašo trečioje vietoje.

Šaltiniai

1. Mychailo Podoliakas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
2. Marija Žartovska, Oksana Kovalenko, У главы Офиса президента — новый консультант. Он был оппозиционером в Беларуси, провластным журналистом при Януковиче, а теперь решает кризисы во власти. Большой профайл Михаила Подоляка, Babel, 2020-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-03-10.
3. Юрій Свірко, , Радіо Свобода, 2004-06-21. Archyvuota 2021-08-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
4. Мар’яна Мигаль, Редактор „Української газети” Михайло Подоляк: „Свої джерела інформації я ніколи не розкриваю”, Харківська правозахисна група, 2005-07-19. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
5. Светлана Остапа, , Детектор медіа, 2012-05-21. Archyvuota 2021-08-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
6. Кристина Бердинских, , НВ, 2020-04-20. Archyvuota 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
7. Соня Лукашова, Роман Кравец, , Украинская правда, 2020-11-12. Archyvuota 2021-11-23. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
8. Подоляк озвучив підсумки переговорів України з РФ, Європейська правда, 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
9. , Фокус. Archyvuota 2021-09-03. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.