Aukštųjų Himalajų slėnis LhoŠalis Nepalas VėliavaTautos apie 7500 Valstybės Lo karalystėSlėnis Nr 34 žemėlapyje Mustanga

Aukštųjų Himalajų slėnis: Lho

Šalis	Nepalas ()
Vėliava
Tautos	(apie 7500)
Valstybės	Lo karalystė

Slėnis - Nr. 34 žemėlapyje

Mustangas – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose. Yra Nepale (), įsiterpęs tarp Anapurnos himalio (rytuose) ir Daulagyrio himalio (vakaruose). Pietuose susijungia su Kali Gandaki slėniu. Slėnis garsus dėl čia egzistavusios karalystės.

Tibetietiškas slėnio ir karalystės pavadinimas yra Lho ar Lo (reiškia „pietūs“), o pasaulyje paplitęs pavadinimas kilo iš jos sostinės Monthang (smon-thang – „derlingas slėnis“).

Gamta

Slėnis yra labiausiai į Himalajų pusę išsikišusi Nepalo dalis, ir priklauso jau nebe Aukštųjų Himalajų, o Transhimalajų (t. y. Tibeto plynaukštės) teritorijai. Tai – vienas iš dviejų tokių slėnių Nepale. Jo šiaurinėje dalyje prasideda Kali Gandaki upė, kuri yra gyvybinė slėnio ašis ir teka į pietus. Mustango slėnis pietuose baigiasi ties Kagbeni gyvenviete, kur jis pereina į thakalių gyvenamą Kali Gandaki tarpeklį.

Slėnis yra 2-3 tūkst m aukštyje, labai nederlingas, metinis kritulių kiekis yra 250–400 mm. Čia dar mažiau augalijos nei tarpeklyje, o dulkinas kraštovaizdis primena mėnulį.

Plačiausioje vietoje jis siekia 45 km, o ilgis siekia apie 80 km.

Karalystė

Slėnis istoriškai buvo viename prekybinių kelių, jungusių Indijos subkontinentą su Tibetu, klestėjusiame pirmiausia dėl druskos prekybos. Vietos gyventojai , kas tibetietiškai reiškia „Lho slėnio žmonės“ ar tiesiog „Pietų žmonės“ tiek savo kalba, tiek kultūra, labai artimi tibetiečiams. Jie išpažįsta Tibeto budizmą naudoja tibetiečių raštą.

Nors, pasak legendų, pirmieji slėnio valdovai (tituluojami gyelbu) valdė jau XIV a. Pirmasis žymus Lo karalystės karalius buvo Amepalis, 1425 m. pastatęs ir įtvirtinęs Monthango sostinę, Thubčen vienuolyną, atvežęs auksu ir sidabru kaustytus 108 budizmo raštus. Lo karalystė klestėjo dėl prekybos iki XVIII a.

XVIII a. karalystė susivienijo su Nepalu kare prieš Tibetą. XVIII a. pabaigoje ją užgrobė Nepalas, bet vietos budistinė dinastija buvo išlaikyta iki XXI a., ir tai buvo unikalus atvejis Nepale. Paskutinis pripažintas valdovas buvo Džigmė Palbar Bista, kurio valdymas baigėsi 2008 m., kuomet buvo panaikinta ir pati .

Turizmas

Turizmas leistas slėnyje 1951 m., kai Nepalas atidarė savo sienas. Tačiau nuo 1960 m. ši teritorija tapo už laisvę kovojančių Tibeto partizanų zona, turistams nepasiekiama iki 1991 m.

Kadangi Mustangas nebuvo užimtas KLR, čia išlaikyta praktiškai nepakitusi , per kultūrinę revoliuciją naikinta Kinijoje. Dėl savo savitumo slėnis vėl pradėtas naudoti turizmui 1991 m., Jomsome įkurtas aerouostas, tačiau turistų srautai labai ribojami, o patekimas į slėnį mokamas, siekiant išsaugoti jį nuo greitos turistizacijos.

2007 m. slėnyje atrasti urvai su senovinio budistinio meno paminklais.

Karalystės valdovai

Džigmė Palbar Bista, paskutinis Mustango karalius

Amepal (1450-?)
Sadbang (1656–1710)
Džeang (1711–1723)
Krathis Namgjal (1723-ok.1728)
Tenzing Andžia (ok.1728-ok.1750)
Andžia Dordže (ok.1750-1797)
Kraši Sinpo (1797–1815)
Džampal Gralus (1815–1837)
Kunga Norbu (1837–1857)
Džamjang Angdu (1857–1863)
Džamjang Banus (1863–1893)
Džamjang Palbar (1893–1935)
Angun Tenzing Trandul (1935–1955)
Angu Ongdu Njingpo Parbal (1955–1958)
Angun Tenzing Trandul (1958–1964)
Džigme Dordže Trandul (1964)
Džigme Parbal Bista (1964–2008)

Nuorodos

Vikiteka: Mustangas (Nepalas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Regiono aprašymas 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto.
Nuotraukos
Slėnio žemėlapis