Mundų kalbos

Mundų
Paplitimas	Pietų Azija
Kalbų skaičius	23
Kilmė	>austroazijinės >>mundų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	šiaurės mundų pietų mundų

Mundų kalbos – kalbų grupė, priklausanti austroazinių kalbų šeimai (toliausiai į vakarus nutolusios šios šeimos kalbos). Paplitusi Pietų Azijoje (vidurio ir rytų Indijoje, vietomis Bangladeše). Vartojamos mundų tautų grupės. Šios kalbos genetiškai susijusios su vietnamiečių, khmerų ir kai kuriomis kitomis Pietryčių Azijos kalbomis. Svarbiausia iš mundų kalbų yra santalų, kuria šneka > 6 mln. žmonių. Kitų vartojimas negausus.

Skirstymas

Mundų kalbos skirstomos į dvi pagrindines grupes – šiaurės (vartojamos Čhota Nagpuro plokščiakalnyje: Džarkhandas, Čhatisgarhas, Vakarų Bengalija, Orisa, Madhja Pradešas, Bangladešas) ir pietų (Orisa, Andhra Pradešas).

Vienas siūlomų mundų kalbų skirstymų (, 1974 m.):

• Šiaurės mundų
  • Khervarių
    • Khervari atšaka: , ,
    • Mundari atšaka: , , , , , ,
    • Santali atšaka: santalų, ,
• Pietų mundų
  • Kharija–džuangų: ,
  • Koraputų mundų
    • Remo atšaka: (gta, gtak), (remo), (gutobų)
    • Savara atšaka [sorų–džurajų–gorumų] : (gorumų), (savarų), ,

Gramatika

Mundų kalbos turi 3 gramatinius skaičius (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), 2 gimines (dvasingą ir bedvasę), skirtį tarp daugiskaitos 1 asmens (su manimi, be manęs), 6 priesagas, nurodančias nuosaką.

Nuorodos

• Ethnologue skirstymas