Muhamedas Zahiras

Muhamedas Zahiras
Karalius Muhamedas Zahiras
Gimė	1914 m. spalio 15 d. Kabulas, Afganistanas
Mirė	2007 m. liepos 23 d. (92 metai) Kabulas, Afganistanas
Pareigos	Afganistano karalius 1933–1973 m.

Muhamedas Zahiras (pušt. محمد ظاهر شاه; ‎1914 m. spalio 15 d. – 2007 m. liepos 23 d.) – XX a. Afganistano karalius, valdęs 1933−1973 m.

Biografija

Muhamedas Zahiras buvo Muhamedo Nadiro sūnus. Jis gimė 1914 m. spalio 15 d. Kabule. Mokėsi Prancūzijoje, Pastero institute ir Monpeljė universitete. Karaliumi tapo po to, kai 1933 m. lapkričio 8 d. jo tėvas buvo nužudytas pasikėsinus apdovanojimų ceremonijos metu, kurioje dalyvavo ir Zahiras. Jis prieš tai buvo ministrų kabineto nariu. Zahiras buvo faktiniu Afganistano karaliumi du dešimtmečius, tačiau realioji valdžia tuo metu priklausė jo įvairiems dėdėms. Ministras pirmininkas Muhamedas Hašimas palaikė ryšius su Vokietija, organizavo magistralinių kelių, fabrikų statybas, pagerino mokslo kokybę, ypač Kabulo universitete, ir paskelbė puštūnų kalbą oficialia valstybine kalba. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui Muhamedas Zahiras paskelbė Afganistano neutralitetą.

1946 m. ministru pirmininku tapo Hašimo jaunesnis brolis Šachas Machmudas. Jį 1953 m. pakeitė Zahiro pusbrolis Muhamedas Daudas. 1955 m. Afganistane apsilankė SSRS politiniai lyderiai Nikita Chruščiovas ir Nikolajus Bulganinas. Jie pasiūlė M. Daudui 100 mln. dolerių paskolą ir vėliau tais metais suteikė 25 mln. dolerių vertės karinės paramos. 1947 m. Afganistano rytuose susikūrė nepriklausomas Pakistanas. Afganistanas nepripažino Diurando linijos valstybine siena, kilo puštūnų neramumai, kurie privedė prie to, kad Pakistanas uždarė sieną su Afganistanu. Visuomenėje kilo nepasitenkinimas M. Daudu tiek dėl jo Puštūnistano valstybės idėjos propagavimo, tiek dėl ryšių su komunistine SSRS. 1963 m. Muhamedas Zahiras privertė M. Daudą atsistatydinti ir perėmė tiesioginį šalies valdymą. Kitais metais įtvirtino konstitucinę monarchiją ir praplėtė žmonių dalyvavimo vyriausybės veikloje galimybes. Jis atsisakė karaliaus teisės tiesiogiai skirti savo giminės narius į svarbias pareigas. Tarp kitų reformų buvo praplėstos moterų teisės, įteisintas moterų švietimas. Karaliaus sprendimus turėjo patvirtinti du parlamento rūmai: žemesnieji Liaudies ir aukštesnieji Vyresniųjų. 1965 m. įvykusiuose rinkimuose į Liaudies rūmus pirmą kartą galėjo balsuoti moterys ir išrinkti komunistinės partijos nariai. Šios reformos kėlė konsevatyviai nusiteikusių islamo išpažinėjų nepasitenkinimą. Dar daugiau nepasitenkinimo sukėlė aštuntojo dešimtmečio pradžioje kilusios kelios sausros ir badas, nusinešęs tūkstančius gyvybių, karalių buvo lengva kaltinti, šalyje daugėjo simpatizuojančių kairiųjų opozicijai.

1973 m., kai Muhamedas Zahiras buvo išvykęs į Italiją akies operacijai, liepos 17 d. įvyko perversmas šalyje. Kariuomenės palaikomas buvęs ministras pirmininkas Muhamedas Daudas paskelbtas prezidentu. Zahiras nusprendė nepradėti pilietinio karo ir rugpjūčio 24 d. atsisakė sosto, taip užbaigiant Afganistano karalystės egzistavimą. Po to jis gyveno Italijoje. Per tą laiką Afganistane įvyko kairiųjų perversmas ir 1979 m. prasidėjo SSRS kariuomenės invazija. Po 10 metų pasitraukus SSRS kariuomenei toliau vyko pilietinės kovos, kol 1996 m. Afganistaną užvaldė Talibanas. Po Talibano valdžios žlugimo 2002 m. Muhamedas Zahiras grįžo į Afganistaną ir, nors buvo siūlančių atstatyti monarchiją, jam buvo daugiau nei 80 metų ir jis to nenorėjo. Zahiras paskelbė, kad sutiktų užimti garbės prezidento postą, bet išrinkus Hamidą Karzajų prezidentu jis tam nesipriešino. Naujojoje Afganistano konstitucijoje jam buvo suteiktas „Tautos tėvo“ vardas. Muhamedas Zahiras mirė po ilgos ligos 2007 m. liepos 23 d. Kabule. Su žmona Homaira (vedė 1931 m.) jis susilaukė aštuonerių vaikų.

Šaltiniai

1. „The New York Times“ žinios

• Discover Countries - Afghanistan, 2003
• Enciklopedija Britannica