Mtiuretija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gruzijos regionas: Mtiuretija მთიულეთი
Šalis	Gruzija (Mccheta-Mtianetija)
Tautos
Miestai

Mtiuretija (gruz. მთიულეთი, pažodžiui „Kalnų šalis“) – istorinis regionas Rytų Gruzijoje, ant pietinių Didžiojo Kaukazo šlaitų. Mtiuretiją sudaro Baltojo Aragvio slėnis. Ji ribojasi su Gudamakariu rytuose, Chandu pietuose, Tskhrazma vakaruose ir šiaurėje. Ji dabar apima Dušečio ir Kazbegio rajonus Mcchetos-Mtianetijos regione. Pasanauris, garsus savo chinkaliu, yra tradicinis regiono centras.

Siaurąja prasme Mtiuretija apima tik mažą istorinę kalnų bendruomenę Čchavatį, bet nuo XIII a. Chado ir Gudamakario slėniai irgi laikomi Mtiuretijos dalimi.

Istorija

Tradicija teigia, kad Šventoji Nino, gruzinų krikštytoja, pamokslavo čia IV a. Antrąkart regionas minimas, kai arabų užkariautojas įsiveržė į Iberiją apie 850 m., bet nesugebėjo užimti Mtiuretijos. Kitus amžius regionas buvo paklusni Gruzijos karalių valda, padėjo sutramdyti karalienei Tamarai maištingus kalnų klanus XIII a. Dėl strateginės Mtiuretijos vietos Tamaros laikais ją valdė tokie aukšti pareigūnai kaip Kartilijos vicekaralius Abulasanas ir Gruzijos kancleris Tchiaberas. XIV a. pradžioje dėl regiono kovojo dvi galingos kunigaikščių giminės: Ksaniai ir Aragviai. Iš pradžių remiami Gruzijos karalių laimėjo Ksaniai, bet trumpam. Aragviai valdė Mtiuretiją iki 1743 m., kai juos nuvertė Gruzijos karalius. 1804 m. gegužę-rugsėjį čia vyko sukilimas prieš Carinę Rusiją, kuri užėmė Gruziją 1801 m. Sukilimas greitai paplito į kitus kalnų regionus, bet jį po aršių kovų numalšino Pavelas Cicianovas.