Mstislãvlis arba Mscislãvas Mstislãvas blrs Мсціслаў rus Мстислав miestas rytų Baltarusijoje Mogiliavo srities rytuose S

Mstislãvlis (arba Mscislãvas, Mstislãvas;blrs. Мсціслаў, rus. Мстислав) – miestas rytų Baltarusijoje, Mogiliavo srities rytuose, Sožo intako Vichros dešiniajame krante, netoli Rusijos sienos; rajono centras. Maisto (pienas, duona), tekstilės (linų), statybinių medžiagų pramonė, istorijos ir archeologijos muziejus.

Mstislavlis blrs. Мсціслаў, rus. Мстислав

Aleksandro Neviškio cerkvė

Mstislavlis 54°01′0″ š. pl. 31°43′0″ r. ilg. / 54.01667°š. pl. 31.71667°r. ilg. / 54.01667; 31.71667 (Mstislavlis)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Mogiliavo sritis
Rajonas	Mstislavlio rajonas

Gyventojų (2022)	10 139

Pašto kodas	213470

Istorija

Įkurtas 1135 m. kaip Smolensko kunigaikštystės kunigaikščio Mscislavo dvaras. Pirmą kartą 1156 m. pamini Ipatijaus metraštis. Nuo 1180 m. Mstislavlio kunigaikštystės centras, nuo 1377 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalinių kunigaikščių valda. Pirmieji kunigaikščiai lietuviai buvo Gediminaičiai, Jogailos broliai 1377–1390 m. Kazimieras Karigaila, 1393–1430 m. Simonas Lengvenis Algirdaitis, Žalgirio mūšyje pasižymėjęs kaip trijų Smolensko pulkų (Smolensko, Oršos ir Mscislavo) vyriausiasis vadas.

Prasidėjus Lietuvos-Rusijos karams Mstislavlio kunigaikštystė likviduota. Nuo 1527 m. Mstislavlio seniūnijos centras. 1566 m. Žygimantas Augustas įsteigė Mscislavo vaivadiją, pirmuoju Mstislavlio vaivada paskirtas Jurgis Astikas iš Astikų giminės, pirmuoju Mstislavlio kaštelionu – . Nuo 1566 m. pilies ir žemės teismo buveinė, 1634 m. gavo miesto teises. XVI a. pradžioje ir 1654 m. Mscislavas buvo užimtas Rusijos kariuomenės.

Po Liublino unijos vaivadija nebuvo padalyta į pavietus, tačiau rinko du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą. XVIII–XX a. carmečiu buvo Mstislavlio apskrities centras.

Sovietmečiu buvo maisto ir linų pramonės centras.

Architektūra

Sakraliniai pastatai: Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (XVII a.; interjere išliko sienų tapybos fragmentų), jėzuitų vienuolynas su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir kolegialu (XVII a., perstatyta XVIII a. – XIX a.), Šv. Aleksandro Neviškio soboras (apie 1727 m., perstatytas 1870 m.), Šv. Kryžiaus Pakėlimo cerkvė (1871 m.)

Šaltiniai

Нарматыўны даведнік "Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусь. Магілёўская вобласць", 2009
Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-03).
Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 554-555 psl.
Mścisław. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 774 psl. (lenk.)
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 291

Nuotraukos

[1] Нарматыўны даведнік "Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусь. Магілёўская вобласць", 2009

[2] Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-03).

[3] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[4] Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 554-555 psl.

[5] Mścisław. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 774 psl. (lenk.)

[6] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 291