56 9 49 44 š pl 21 34 35 45 r ilg 56 1637333 š pl 21 5765139 r ilg 56 1637333 21 5765139 Mosėdžio dvaras Vieta Mosėdis Į

56°9′49.44″ š. pl. 21°34′35.45″ r. ilg. / 56.1637333°š. pl. 21.5765139°r. ilg. / 56.1637333; 21.5765139

Mosėdžio dvaras
Vieta	Mosėdis
Įkurtas	1421 m.
Bajorų giminės	Žemaičių vyskupai Rusijos imperijos administracija
Savininkas	Skuodo rajono savivaldybė

Mosėdžio dvaro sodyba buvo Mosėdžio miestelio pietinėje dalyje, ties kelių Lenkimai–Mosėdis ir Salantai–Mosėdis kryžkele, Bartuvos kairiajame krante.

Istorija

Vakarų Žemaitiją nuo XIII a. vidurio valdė Vokiečių ordinas (Livonijos ordinas). Vokiečiams Torūnės taika 1411 m. Žemaitiją pripažinus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1413–1417 m. vyko žemaičių krikštas, kuris turėjo paliesti Skuodo, Ylakių, Barstyčių ir Mosėdžio apylinkes. 1421 m. Mosėdyje buvo pastatytas Žemaičių vyskupo dvaras, kuriam priklausė Mosėdis ir 13 kaimų.

Dvaro sodyba buvo pastatyta ant Mosėdžio piliakalnio. Ją statant, piliakalnio gynybinis pylimas buvo nukastas, didžioji dalis apsauginio griovio užpilta žeme. Sodybos statiniai buvo mediniai, vienaukščiai.

XVI a. pradėjus plisti Žemaitijoje protestantiškai reformacijai, vyskupas Vaclovas Virbickis šalia dvaro 1544 m. pastatė pirmąją katalikų bažnyčią.

Vyskupas apie 1631 m. buvo pavedęs dvarą administruoti Varnių vyskupijos kapitulai, bet vyskupas Jurgis Tiškevičius netrukus jį atsiėmė.

Šalia bažnyčios netrukus pradėjo kurtis miestelis, kuris, kaip ir aplinkiniai kaimai, buvo Žemaičių vyskupo jurisdikcijoje. 1659–1660 m. dvarą ir apylinkes nusiaubė švedų kariuomenė. Besirūpinantis dvaro ir jo pavaldinių gerove, vyskupas Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1703 m. suteikė Mosėdžio miesteliui turgų, o vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis 1762 m. – prekymečių privilegiją.

XIX a. pr. pietinėje piliakalnio kiemo dalyje buvo pastatytas akmenų mūro sandėlis, vadinamas magazinu, kuriame buvo laikomos grūdų atsargos bado ar karo atvejui, supiltos dvaro valstiečių. 1842 m. Rusijos valdžia Mosėdžio dvarą su jam priklausančiu turtu (žeme, miškais ir pan.) bei gyvenvietėmis sekvestravo ir pavertė valstybine valda. Prie valdiško Mosėdžio dvaro buvo prijungtos sukilime dalyvavusių aplinkinių bajorų ir dvarininkų valdos. Iš viso dvarui priklausė apie 30 kaimų.

Panaikinus baudžiavą ir įkūrus valstiečių luomo savivaldą, dvaro administracijos pastate buvo įkurdinta Mosėdžio valsčiaus valdyba ir viršaitis, žemės taikos teisėjas, policijos valdininkas ir pan.

Tarpukario žemės reformos metu dvaras panaikintas, o jo centras atiduotas Mosėdžio valsčiaus savivaldybei, kuri išlikusiuose dvaro pastatuose įkūrė Mosėdžio pradžios mokyklą, o magaziną nugriovė.

Literatūra

Adolfas Nezabitauskis. Mosėdis. - Mūsų žodis - 1967 m. kovo 11 d.

Šaltiniai

Kazys Misius, , Lietuvos katalikų bažnyčios. - Vilnius, 1993. - P. 31, 396
Arūnas Gumuliauskas. Nuo paprasto lauko akmens iki unikalaus muziejaus. - Acta humanitarica universitatis Saulensis. - T. 6 (2008). - P. 52−53 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Mosėdžio dvaras: Skuodo krašto enciklopedija
Mosėdžio miestelio istorija: Akmenų muziejus 2013-08-13 iš Wayback Machine projekto.
Žemaitijos dvarai ir miesteliai: Samogitia 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

[1] Kazys Misius, , Lietuvos katalikų bažnyčios. - Vilnius, 1993. - P. 31, 396

[2] Arūnas Gumuliauskas. Nuo paprasto lauko akmens iki unikalaus muziejaus. - Acta humanitarica universitatis Saulensis. - T. 6 (2008). - P. 52−53 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.