Moravijos markgrafystė

Moravijos markgrafystė (ček. Markrabství moravské, vok. Markgrafschaft Mähren) – valstybė, dabartinės Čekijos teritorijoje, Šventosios Romos imperijos, vėliau Habsburgų monarchijos dalis. Ji koncentravosi Moravijos istoriniame regione.

Markrabství moravské Moravijos markgrafystė
Šventosios Romos imperijos dalis (1198-1806) Čekijos karūnos žemė (1348-1918)
← 1182 – 1918 →
Vėliava Herbas
Location of Markgrafystė Šventosios Romos imperijoje 1618 m.
Sostinė	Olomoucas (1182–1641) Brno (1641-1918)
Kalbos	Čekų, vokiečių, lotynų
Valdymo forma	Monarchija
Moravijos markgrafų dinastijos
1182-1306	Pšemislai
1310-1423	Liuksemburgiečiai
1490-1526	Jogailaičiai
1527-1918	Habsburgai
Istorija
- Įkurta	1182 m., 1182
- Įjungta į Čekoslovakiją	1918 m.

Istorija

Viduramžiais Moraviją kontroliavo germanai , vėliau slavai moravai. VII a. čia susikūrė Samo valstybė, o 830 m. – Didžioji Moravija. Rytuose kilus madjarų grėsmei, šie nukariavo didžiąją dalį Moravijos teritorijos. Po 955 m. Šventosios Romos imperatorius Otonas I atkariavo šias žemes iš Vengrijos ir atidavė valdyti Čekijos kunigaikščiui . Vėliau teritorija keletą kartų ėjo iš rankų į rankas tarp Čekijos ir Lenkijos.

Oficialiai markgrafystė suformuota 1182 m., kuomet Frydrichas Barbarosa sujungė Pšemyslų kunigaikštystes Brno, Olomoucą ir Znojmo. Pirmuoju markgrafu tapo . Vėliau markgrafystė buvo valdoma kaip atskira valda, ir ją kas kartą paveldėdavo Čekijos karaliai. Iš pradžių čia valdė , vėliau – Liuksemburgai. 1348 m. markgrafystė oficialiai įjungta į Čekijos karalystės žemes.

Moravijos administraciniai vienetai 1893 m.

Nepaisant to, kad Moraviją formaliai valdė Čekijos karaliai, ji išlaikė teritorinį atskirumą ir savivaldą. Turėjo savo parlamentą (ček. Moravský zemský sněm), į kurį rinkdavosi Moravijos diduomenė ir kuris varžė markgrafų valdžią.

1526 m. kartu su kitomis Čekijos karūnos žemėmis Moravija atiteko Habsburgų monarchijai, vėliau buvo valdoma kaip Austrijos karūnos žemė, o nuo 1867 m. – kaip Cisleitanijos dalis. 1918 m. susikūrus Čekoslovakijai, Moravijos markgrafystė panaikinta ir tapo Moravijos žeme jos sudėtyje.

Administracija

Nuo XIV a. markgrafystės teritorija buvo dalinama į kraštus (kraj) su centrais didžiuosiuose miestuose. 1848 m. jie buvo susmulkinti ir paversti apskritimis (okres).

1880 m. Moravijos markgrafystėje gyveno 2,15 mln. gyventojų. Iš jų 70 proc. buvo čekai, o 29,2 proc. – vokiečiai. Pastarieji koncentravosi pasienio teritorijose su Austrija ir Silezija bei didžiausiuose miestuose.

Moravijos markgrafai

• Pšemyslai:
  • (1019–1055), 1033-34 m. valdė jo tėvas Ulrichas I
  • (1055–1061)
  • (1061–1092)
  • (1092–1113)
  • (1113–1123)
  • 1123-1182 atskiras dalis Brno, Olomouce ir Znojme valdė skirtingos kunigaikščių atšakos
  • (1182–1191)
  • (1197–1222)
  • (1223–1227)
  • (1227–1239)
  • (1239–1247)
  • (1247–1278)
  • (1283–1305)
  • (1305–1306)
• (1306–1307)
• (1307–1310)

Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai,
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė ()
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
, , Trečioji,
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

• Liuksemburgiečiai
  • Jonas (1310–1333)
  • Karolis (1333–1349)
  • (1349–1375)
  • (1375–1411)
  • Zigmantas (1419–1423)
• Albertas V Austras (1423–1439)
• (1440–1457)
• Jurgis Podiebradietis (1458–1468)
• Motiejus Korvinas (1468–1490)
• Jogailaičiai
  • (1490–1516)
  • Liudvikas II (1516–1526)
• Habsburgai
  • Ferdinandas I (1527–1564)
  • (1564–1576)
  • Rudolfas II (1576–1608)
  • (1608–1617)

Nuo 1611 m. markgrafai nesiskyrė nuo Čekijos karalių

Išnašos

1. Curta, Florin (2001). The Making of the Slavs: History and Archaeology of the Lower Danube Region, c. 500–700. Cambridge: Cambridge University Press.
2. Pánek, Jaroslav; Tůma, Oldřich (2009). A History of the Czech Lands. Prague: Charles University Press.
3. David, Jiří (2009). „Moravian estatism and provincial councils in the second half of the 17th century“. Folia Historica Bohemica. 1. 24: 111–165.
4. Urban, Otto (1998). „V.“. Czech Society 1848–1918. Cambridge: Cambridge University Press.