Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Negyvoji jūra (arba Mirties jūra; hebr. ‏ים המלח‏‎ = Jam HaMelach (Druskos jūra), arab. البحر المي) – nenutekamas druskingas ežeras tarp Izraelio Valstybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės. Ji garsi tuo, kad yra labai druskinga. Nors yra vadinama jūra, tačiau morfologiškai tai yra ežeras, kadangi neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu. Negyvosios jūros druskos neretai naudojamos kaip gydomasis preparatas. Jūra senka ir, jei planuojami jos gelbėjimo projektai nebus įgyvendinti, ilgainiui visai išnyks.

Negyvoji jūra
Saulėtekis prie Negyvosios jūros Saulėtekis prie Negyvosios jūros
Vieta	Izraelis, Jordanija
Plotas	810 km²
Kilmė	tektoninė
Vidutinis gylis	120 m
Didžiausias gylis	330 m
Tūris	147 km³
Įteka	Jordanas
Negyvoji jūra
Koordinatės	31°31′14″ š. pl. 35°29′04″ r. ilg. / 31.52056°š. pl. 35.48444°r. ilg. / 31.52056; 35.48444

Negyvosios jūros pavadinimą davė romėnai, iki tol ji buvo vadinama: „Druskingoji“, „Rytų“, „Asfaltinė“ (kadangi buvo iškasamas gamtinis bitumas).

Negyvoji jūra telkšo 420 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio. Įdubos vanduo neužpila todėl, kad vandens išgaruoja daug daugiau negu prisipildo iš Jordano upės. Jūros lygio kritimas tęsiasi: sekimo procesas aiškinamas padidėjusiu natūraliu garavimu ir pramonės vystymu pietinėje Negyvosios jūros dalyje, taip pat ir vis didesniu Jordano upės vandens panaudojimu Izraelio ir Jordanijos žemės ūkiui, pramonės ir buitiniams tikslams.

Maždaug nuo 1960 metų, kuomet prasidėjo intensyvus Jordano nuotėkio panaudojimas, ežero vandens lygis nukrito beveik 20 m. Šiuo metu jo metinis kritimas siekia 80 cm. Nuogastaujama dėl visiško šio vandens telkinio išnykimo. Tai sukeltų jo dugno ir apylinkių dykumėjimą, kaip tai atsitiko prie Aralo jūros. Anksčiau šiaurinę ir pietinę jūros dalis skyrė pusiasalis, tad nukritus vandens lygiui teko iškasti kanalą, kad vanduo patektų į seklesnę pietinę dalį.

Neseniai tyrinėtojai paskelbė, kad po 400 metų Negyvosios jūros kritimas sustos dėl natūralių priežasčių. Taip atsitiks dėl dar didesnio vandens pasūrėjimo, taip pat ir dėl akvatorijos sumažėjimo, bei dėl didesnės požeminio vandens prietakos. Manoma, kad vandens lygis stabilizuosis 510 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio, o šios jūros gylis tebesieks apie 200 m. Tuo pačiu teigiama, kad dalis mikroorganizmų tokio druskingumo neištvers.

Gyvenvietės ir keliai

Šalia Negyvosios jūros įsikūrusios kelios nedidelės gyvenvietės: Ein Gedi kibucas, , Kalija, Mitzpe Šalemas, Avnatas. Šalia Ein Gedi kibuco yra gamtos rezervatas ir oazė-šaltinis, , esantis šalia Neve Zoharo yra garsus Negyvosios jūros viešbučių kompleksas. 565 km ilgio autostrada nr. 90 einanti šiaurės-pietų kryptimi vakariniame jūros krante jungia meistą, prie Libano sienos, ir Raudonosios jūros uostą Elatą, prie Egipto sienos. Jordanijos pusėje prie jūros įsikūrę Potašas ir Suveima. Autostrada nr. 65 eina nuo Jordanijos šiaurės, rytiniu jūros pakraščiu iki Raudonosios jūros uosto Akabos.

Ištekliai

Vandens išgarinimo būdu iš Negyvosios jūros išgaunamas: magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai.

Negyvojoje jūroje išgaruojantys dideli bromo oksido kiekiai prisideda prie žemę saugančio ozono sluoksnio plonėjimo. Tai moksliniame žurnale „Science“ tvirtina Vokietijos ir Izraelio mokslininkai. Didžiausia bromo koncentracija buvo rasta druskinguose Negyvosios jūros krantuose.

Nuotraukos

Negyvoji jūra iš palydovo
Dėl didelio druskingumo, Negyvojoje jūroje galima plūduriuoti.

Vikiteka: Negyvoji jūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga